Nei juodas, nei baltas metas

Pažįstu ne vieną, kuris  užaugęs prie geležinkelio, tapo geležinkelininku. Ar gali būti, kad užaugęs prie mokyklos, būsi mokytoju? Pasirodo būna ir taip. Kas apsprendžia nuopelnus gimtajam kraštui? Atrodo paprasta: kai teikia apdovanojimą, sako, kad  kaip nors gražiai išgarsinai kraštą, padarei kokį ypatingą darbą, tavo veikla reikšminga ne tau vienam. Ar esi nusipelnęs gimtajam kraštui, jei visą gyvenimą čia  dirbai savo mėgtą darbą, jei myli ir gerbia tave pažįstantys? Apie tai galvojau prieš kalbindama dabar jau buvusią  Dabikinės Vladimiro Zubovo mokyklos direktorę Birutę JAKAITIENĘ, ir skaitydama šiltus atsiliepimus po sausa informacija apie pasikeitimus jos darbo biografijoje.

Gražiai atsisveikino kolegos su savo vadove: švieselių takas iki kabineto paskutinę darbo dieną jaudino. Tai buvo lyg metafora to, su kuo visus tuos metus ėjo jų vadovė: siekė šviesos. Buvo ir daugiau staigmenų. Mokytojų taryba ir metodinis būrelis iš nuotraukų sudėliojo septynerių jos direktoriavimo metų „druską ir cukrų“: idėjas, sunkius darbus ir džiuginančius pasiekimus. Vaizdo įrašo fone skambantis P.Čaikovskio „Gėlių valsas“ lyg pakylėjo įamžintas kasdienybės akimirkas.

„Nepajutau kaip prabėgo ilgi darbo metai. Dar ne visos idėjos įgyvendintos. Bet atėjo laikas. Kaip sakoma tokia proga: „laikas  sau“, – apie atsisveikinimą su mokykla sako Birutė Jakaitienė. – Tikiuosi, kad ir be manęs viskas rutuliosis  sėkmingiau, geriau..“

Birutės Jakaitienės darbo biografija: 45 metai mokykloje, iš jų – 24 – direktoriaus pavaduotos ir septyneri direktorės pareigose. Už kiekvienų darbo metų – daug emocijų ir išgyvenimų.

„Man ši mokykla – sugrįžimų mokykla. Mokiausi Dabikinės aštuonmetėje mokykloje.  Panaikinus vaikų namus, buvo įkurtas bendrabutis buvusiame Zubovo dvare, čia ir gyvenome. Augau ir brendau kartu su parko medžiais“- dalijasi prisiminimais B. Jakaitienė.

Brandos atestatą gavo  Naujojoje Akmenėje tuometėje 1-ojoje vidurinėje, studijavo Vilniaus pedagoginiame institute…

 Visas Lilijos SMALAKIENĖS rašinys vasario 12 d. numeryje