Nematau, negirdžiu ir nesakau

Turbūt kiekvienas mūsų esame regėję, ar patys naudoję trijų beždžionių atvaizdus. Pirmoji sėdi užsidengusi akis, antroji- ausis, trečioji – burną. Tai aforizmas – nematau, negirdžiu ir nesakau nieko blogo.

Beždžionių simboliai atkeliavę iš Tekančios saulės šalies – Japonijos, nors kai kurie tyrinėtojai įžvelgia šių simbolių atsiradimą Kinijoje, Konfucijaus filosofijoje, kurioje buvo teigiama, „nežiūrėk į tai, kas prieštarauja tinkamumui; neklausyk to, kas prieštarauja tinkamumui; nesakyk to, kas prieštarauja tinkamumui; nedaryk judesio, kuris prieštarauja tinkamumui“. Vakarų kultūrose šis posakis dažniausia sutapatinamas su visišku asmens abejingumu. Tuo tarpu Rytų kultūrose tai labiau suprantama kaip teisingi asmens veiksmai, kalba bei pasaulėžiūra.

Skirtingi pasauliai – tarsi visiškai skirtingos reikšmės. Tačiau ar tikrai taip – juk pasaulis tai tas pats, gyvenimas- irgi tas pats, ir blogis, ir gėris visuose kraštuose suvokiamas vienodai. Gėris – tai meilė, gyvenimas, atjauta. Blogis – ir čia ir bet kur – mirtis, žudymas, išdavystė. Tad ar teisios tos beždžionės, mokydamos mus nematyti, negirdėti ir nesakyti?

Nematau

Pirmosios beždžionėlės vardas – Midzaru. Ji delnais užsidengusi akis, tarsi atsiribotų nuo matomo pasaulio. Bet, juk tu gali nematyti aplink vykstančio absurdiško karo, neregėti alkstančių, vargstančių, pagalbos išvytiems iš gimtų namų ieškančių svetimuose kraštuose žmonių…

Ramūnas ŽIMANTAS

Visas rašinys kovo 26 d. numeryje