Netikėtumo akimirka

Specialistus, priskiriamus valdininkams, bent jau mūsų rajone nedažnai apdovanoja. Dirbi darbą – daryk jį kuo geriau, stenkis. Ir nuo savęs pridursiu – džiaukis, kad neapskundė. Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja Janina REKAŠIENĖ irgi  yra valdininkė, bet apdovanota… Nieko stebėtino, kad tradiciniame kultūros ir meno mėgėjų apdovanojimo vakare „Po mūzos sparnu“ Janina, kai išgirdo savo pavardę, nesureagavo. Buvo  tikra netikėtumo akimirka. Stiklo sparną ir apdovanojimą „Mūzų globėja“ Janina Rekašienė pelnė kelių dešimtmečių darbu – nekeisdama vidinės nuostatos, kad kultūra visada bus reikalinga.

Jei pasakysiu, kad darbas su kultūros žmonėmis nelengvas, galite mestelti repliką atgal: ar yra lengvų darbų? Ir vis dėlto kultūroje kitaip. Čia dirbantys žmonės sumanymą ir vaizdą „iškasa“ iš fantazijos, ilgai dėlioja, repetuoja. Ir, deja, ne viskas, ką sugalvojai,  gali įvykti dėl kolektyvo gebėjimų, pinigų stygiaus. „Kultūrininkus“ visada yra už ką kritikuoti, tuo  pačiu visada yra už ką pagirti. Keturi dešimtmečiai kultūroje suformavo Janinos poziciją: ne kritika, o pasiūlymas, ne paliepimas, o aptarimas, ir visada sumanymų turėjęs ir juos įgyvendinęs kolektyvo  vadovas turi sulaukti gero žodžio. Ir laikas dabar kitoks – laisvos meno vadovų, režisierių darbo vietos. Kur kas mažiau dainuojančių, šokančių, grojančių. Janina sako, kad tai ne žmonių bėda, o pasirinkimų perteklius. Gali rasti sau užsiėmimų ir pagal kišenę, ir pagal pomėgį. O jeigu nieko sau neprisitaikei – žiūrėk televizorių, augink sode gėles.

Apie Janina plačiau trečiadienio laikraštyje Romos Jonikienės straipsnis.