Norime, ko neturime. Ar to mums reikia?
Norime, ko neturime. Ar to mums reikia?
Jau kelintą kartą pagaunu save burnojant, kad skubančio laiko fone nespėjau pasimėgauti vasara. Tai saulės trūko, tai šilumos, tai laiko… Taigi, noriu vasaros, saulėtos ir šiltos. Gal tos, su kuria šiuos metus pradėjau saulėtoje ir šiltoje Meksikoje? Deja, žemės drebėjimas purto mano vasaros šalį, o aš dairausi informacijos srautuose ieškodama, ar neatpažinsiu gatvės ar namo, kuriame gyvenome. Ir žinutės iš draugų nėra. Matyt dėl svarbių priežasčių. Dėl to mano vasaros noras sutrupa, sutirpsta, nors už lango taip lyja. Šiek tiek ilgokai, bet ramiai… Kartais tenka apeiti daug tam, kad suprastum, jog taškas, iš kurio pajudėjai, yra geriausia vieta. Galbūt ieškant išsigrynina suvokimas, jog net ir laimės pojūtį nuolatos nešiojamės savyje?
O dar sako, kad norai yra gyvenimo variklis. Deja, nepakanka turėti norų, kad jaustumėmės laimingi. Nors ir peikiame materialistus, neretai nauji daiktai suteikia džiaugsmo. Nors dažniau raginama investuoti į malonias patirtis, naujausi moksliniai tyrimai atskleidė tiesą, kad kai kurie materialūs daiktai gali sukelti didesnį pasitenkinimą gyvenimu, nei maloni patirtis. Patyrimu grįsti daiktai skatina pažinimą, naujų gebėjimų įgijimą, o tai automatiškai suteikia laimėjimo džiaugsmą. Patyriminiais daiktais gali būti knyga ar teniso raketė. Bet čia reikės judintis, o taip norėtųsi laimėti sėdint ant sofos…
…Gyvenimą be informacinių technologijų šiandien sunku įsivaizduoti. Tad neretai ir norai persikelia į virtualią erdvę. Čia gali tapti žinomas ir populiarus, čia gali tapti pirmas, gali surinkti daugiausia „patinka“ paspaudimų arba komplimentų ir tuo patikėti. Čia gali būti geras, gražus, talentingas… Ir kaip pasidaro liūdna, kai išjungi kompiuterį.
Taigi apie norus. Gal švediškų pensijų ar atlyginimų? Bet šis noras susijęs su darbdaviu, o susijusių su trečiaisiais asmenimis norų visata negirdi. Gal graikiško darbo ir siestų? Bet… Gal būti ten, kur daug vasaros? Bet ten Irmos ir Marijos griauna namus…
Yra tokia L. Tolstojaus mintis: “Kaip gerai, kaip reikalinga ir naudinga būtų, iškilus kiekvienam norui, paklausti: kieno tai noras?“
Lilija Smalakienė rugsėjo 23 d. „Vienybėje“