Nuo tada iki dabar

Turėtų būti nepaprastas laikas: miestuose ir miesteliuose žiebiasi šventinės puošmenos, skleisdamos gėrio ir grožio nuojautas, vis dažniau paklausiam vieni kitų, ką jūs šventėms? Jau žinome, kur susiburs šeima ir artimieji, jau nupirkti bilietai tolimesnėms išvykoms… Ir gal net dovanos jau supakuotos… Visada pavydėjau tiems, kas viską sugeba pasidaryti laiku, kad išvengtų nerimo ir  streso.  Bet juk  netikėtumai  visada sujudina, supurto rutiną.

Matyt viskas yra susiję. Tik gavau žinutę, kad  už elektrą mokėti reikės brangiau. Netrukus mane užklumpa visuomenės nuomonės tyrinėtojai su klausimynu, kad įvertinčiau įvairių įstaigų prestižą ir patikimumą. Tarp jų ir naująją „Ignitis“, kuri ir pranešė man tą žinią apie brangesnę elektrą. Kaip jums atrodo, aš galėčiau vertinti įstaigą, kuri vos susitvėrusi “branginasi“… Laukčiau ir kokio viešo komentaro, kodėl ir kam. Bet matyt nėra kam dabar domėtis žmonių reikalais. Juk yra “svarbių“ klausimų: kaip gyventi Seimo viešbutyje, kam Seimo pirmininkui apsauga, ar naujų ministrų privilegijos yra privilegijos, kaip  būsimų rinkimų “slenksčius” pamažinti…  Atrodo, mes taip toli  nušuoliavome nuo laikų, kai buvo „vio zakonno“ , bet matyt kodas “būti lygesniu” už kitus užsilikęs.

MO muziejuje paroda „Rūšių atsiradimas. 90-ųjų DNR“ sulaukė didelio ažiotažo, iš pradžių net ilgos eilės  lankytojų nutįsdavo. Mums pavyko, šeštadienio pavakarę nereikėjo ilgai  laukti. Bet žmonių buvo daug. Iš  to meto mūsų naudotų daiktų, drabužių, vaizdo ir garso įrašų, leidinių sukurtos instaliacijos, performansai lyg  archeologų  iškapstyti mūsų  atsiminimai apie naujos valstybės radimąsi, verslus, apie naują kultūrą. Dabartinis jaunimas juokėsi iš to meto reklamų, fotografavosi to meto automobilio fone, atpažino tėvų namuose matytus daiktus… Man juoktis nesinorėjo…

Daugiau Lilija Smalakienė šeštadienio gruodžio 7 dienos VIENYBĖJE.