
Pasitikėjimas, kurio mums reikia
Apklausos rodo, kad tautiečiai ugniagesiais gelbėtojais pasitiki labiausiai iš visų tarnybų. Paprašyti paaiškinti, kodėl, apklaustieji sako, kad tarnyba neturi jokių kėslų pasipelnyti, o jų darbo rezultatai vertinami ne dėl masiškumo, o atvirkščiai – kuo mažiau, tuo geriau. Mums ypatingai svarbus saugumo jausmas, reikia pasitikėti ir tikėti, kad bėdai ištikus atvyks pagalba.
Šiaulių APGV Akmenės priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai vadovauja Darius Liniauskas. Kaip ir vadas, visi atsakingi pareigūnai yra karininkai. Kiekvienas, pasirengęs dirbti ugniagesiu gelbėtoju, to mokosi specialiai. Seniai baigėsi laikai, kai ugniagesys prilygintas bet kurios kitos profesijos darbuotojui. Šiandien reikia mokėti daug ką. Visos sukeltos avarijos, stichinės nelaimės, sausumoje ir vandenyje nutikusios bėdos „priklauso“ ugniagesiams gelbėtojams. Tad įrangos jų bazėje Naujojoje Akmenėje yra visokios – nuo galingų gaisrą gesinančių, avarijų pasekmes likviduojančių automobilių, iki gelbėjimo valčių ir specialių rūbų, kvėpavimo įrangos. Todėl čia taip įdomu jaunimui, kai ateina pasižvalgyti. Ugniagesiai gelbėtojai mielai prisideda prie auklėjamosios veiklos. Pirmenybė – prevencijai, kuo daugiau informacijos apie saugų gyvenimą, tuo mažiau tragedijų. Mūsų rajonas pagal gaisrų ir kitų nelaimių statistiką arčiausiai sąrašo pabaigos, o tai gera žinia.
Ne paslaptis, kad ugniagesių gelbėtojų tarnyboje reikalingi jauno amžiaus specialistai. Profesija propaguojama įvairiai – ne išimtis ir patriotiškumo akcentas, nes gelbėti gyvybes, apsaugoti nuo blogiausių pasekmių yra nuoširdi pareiga.
Apie ugniagesių gelbėtojų kasdienybę Roma Jonikienė rašo trečiadienio, rugsėjo 26 d., „Vienybėje“.
Autorės nuotr. Ugniagesių gelbėtojų viršininkas D. Liniauskas. Ūkio reikalus tvarko R.Tarabarovas