Pasižvalgymas po tolimesnę Latviją

Mūsų krašto žmonės įpratę prie Latvijos pajūrio – ten erdvu, mažai žmonių net pačią karščiausią dieną, o vanduo puikus. Važiuodami į maudymosi vietą dar ir į vieną kitą nelankytą parką, muziejų užsukame, po miestelį ar kaimą pasižvalgome. Trečiojo amžiaus universitetas yra būtent toks susibūrimas, kurio vadovai skatina keliones, žvalgosi informacijos, kur būtų galima nuvažiuoti. O važiuoti visi norime ne per brangiai ir ne per toli.

Trisdešimt devynių keliautojų būrys patraukėme į Latviją, į Limbažius, miestą, kuris gyventojų skaičiumi panašus į Naująją Akmenę, nors iš medinių senų namų man labiau priminė Akmenę. Tik Limbažiams labiau pasisekė dėl savo istorijos ir garbaus amžiaus, mat jau prabėgo 700 metų, kuomet jis paminėtas kaip geografinis vienetas. Miestas svečiams siūlo aplankyti keletą muziejų, kelių religijų šventoves, pasivaikščioti istorijas išsaugojusiomis gatvėmis.

Vargiai kelionės tikslu keliautojui taptų Limbažiai, nebent pakeliui į Estiją užsuktumėt. Kelionės organizatorei N. Galicinai norėjosi, kad TAU lankytojai pamatytų „Gyvojo sidabro muziejų“, kuriame eksponuojami menininko, juvelyro, neseniai amžinybėn iškeliavusio O. Auzero kūriniai. Jis taip pat buvo minėtojo muziejaus savininkas. Menininkas – išskirtinė asmenybė, dažną kartą maištinga, tikrai retai kada ėjusi išvien su valdžia. Viską, ką materialaus pastatė, sukūrė, juvelyras padarė iš paties uždirbtų pinigų…

Daugiau apie kelionę liepos 30 d. numeryje

Roma JONIKIENĖ

Nuotraukos autorės