Penktadienio skaitiniai

Žaislai
Saulius GAJAUSKAS

Tvarkydamas sodo vagonėlio užkaborius aptikau dar gerai atrodančius, nesulaužytus žaislinius traktoriukus ir mašinytes. Prisiminiau, kad tai mano dovanėlės anūkui Justui, kuris, dar „ikimokyklinis“, mėgo po kelias dienas pabūti pas mus. Nors vakarais ašarodavo ir telefonu mamos prašydavo pasiimti į namus Klaipėdoje, dieną įsijausdavo į mūsų darbų ritmą ir problemų nebuvo. Žaisdavo Justas tomis mašinėlėmis, man teko į sodą atvežti net kelis maišus smėlio. Bendravo anūkas ir su sodo kaimynais Irena bei Benu, kurie plušėjo bityne. Net nepajusdavome, kaip gyvasis sidabriukas dingdavo iš mūsų akiračio ir atsidurdavo pas medų imančius bitininkus. Daug nerėkė įgėlus bitutei, užtat Irena parlydėdavo Justą su šviežio medaus koriu. Pajuokavom, kad giminėje atsiras pirmasis bitininkas…
Čiupinėdamas anūko žaisliukus, pajutau mintimis nuklydęs ne tik į savo vaikų augimo metą, bet ir tolimą praeitį. Abu pametinukus sūnelius nuo mažų dienų nešėme ar vežimėliu vežėme į lopšelį – darželį. Kai išaugome iš man siaubą kėlusių plastmasinių barškaliukų tarškaliukų, atsirado poreikis rimtesniems žaislams. Pastebėjau, kad sūnūs mėgsta techninius žaislus – mašinėles, traktoriukus, kranus, ekskavatorius, buvo ir tankų. Dažnai įsiplėksdavo ir ginčai – tuo pat metu abiem prireikdavo to paties daikto. Ne visi žaislai į namus grįždavo ir iš kiemo smėlio dėžės. „Parką“ atnaujindavau. Vaikams paaugus, prasidėjo dviračių era ir mūsų nerimo dienos – retai kuri diena baigdavosi be rankų ir kojų nubrūžinimų, mėlynių. Atėjo kaladėlių dėlionių, „Lego“ konstruktorių era. Ypač vaikams patiko „Rubiko“ kubikas. Šeimos rubiko „čempionatuose“ – kuris pirmas sudėlios kubiko spalvas – turėjom dalyvauti ir mes, tėvai. Pralaimėdavome.
Grįžtu į savo vaikystę. Gimiau Kelmėje po karo praėjus ketveriems metams. Gyvenome nuomojamame bute. Tėvas turėjo valdišką darbą, o mama užsiėmė manęs auginimu. Matyt, nelengvai vertėmės, nes dažnai vykdavome pas Paprūdžių kaime gyvenusius mamos tėvelius – mano senelius. Senelis Kazimieras buvo eigulys ir žinomas tame krašte siuvėjas, tad namuose netrūko ir svetimų žmonių vizitų. Baba Marijona, jaunystėje tarnavusi lenkų bajorų šeimoje, mokėjo lenkiškai ir turėjo gražų balsą…

Visas rašinys gegužės 29 d.