Naujosios Akmenės ligoninės 50-mečiui

Redakcija

PALIKĘ RYŠKIUS PĖDSAKUS
Ligoninės jubiliejui skirtoje knygoje „Stiprūs vilties šviesa“ panoramiškai aprėpiama mūsų krašto medicinos įstaigų raida, skyriuje „Šviesiu rakursu į nuskubėjusį laiką“ spausdinami medikų prisiminimai atkuria gydytojų, medicinos seserų pasiaukojantį darbą ir pastangas. Iš skyriaus „Balti chalatai-baltos prošvaistės“ parinkau šiuos pasakojimus apie medikus, plikusius ryškius pėdsakus.
Julija SEJAVIČIENĖ

Mokslus baigė tremtyje
Vyresniosios kartos akmeniškiai geru žodžiu mini prieš du dešimtmečius į užtarnautą poilsį išėjusį gydytoją neurologą Steponą LIULĮ. Jis turėjo žinių, patyrimo, o svarbiausia, turėjo Dievo dovaną išsiaiškinti dar ryškių simptomų neturintį negalavimą. Daugybei ligonių padėjo įveikti insulto grėsmes.
Steponas Liulys medicinos mokslus pasirinko 1963 metais ir baigė juos rusijos gilumoje -Tomske. Šiame atšiauriame krašte atsidūrė būdamas vos dešimties. Mažeikių rajone gyvenusią Liulų šeimą ištrėmė į Tomską. Tėvas netrukus mirė, mama viena išaugino sūnų. Jis Sibire baigė vidurinę mokyklą, po to pasirinko studijas medicinos institute. Tomske vedė pedagogę Liudmilą ir į Lietuvą kartu su šeima ir mama grįžo 1975 metais. Nuo 1975 metų iki 2006 metų Steponas Liulys dirbo gydytoju Naujosios Akmenės ligoninėje, vadovavo cemento įmonės profilaktoriumui, dirbo Naujosios Akmenės socialinių paslaugų namuose, Dabikinės pagalbinėje internatinėje mokykloje. Jam suteiktas nuo sovietinės okupacijos nukentėjusio asmens statusas.

Julijos Sejavičienės nuotraukoje: tremtiniai Steponas Liulys ir Vincė Vaidevutė Margevičienė tremties pradžios 70-mečiui skirtame renginyje Naujojoje Akmenėje 2011 m.

Pasirinkimą nusvėrė medicina

Visada tryškusi gyvenimo džiaugsmu ir puikia nuotaika, nesiskyrusi su daina ir poezija, gydytoja Mirga ŠLIAŽAITĖ – JANUŠIENĖ jau prie 90 metų slenksčio. Reikia kitų pagalbos ir paramos. Išseko, atrodo, neišsemiami buvę jėgų šaltiniai. O gal atsiliepė ir sunkios vaikystės aidas. Mirga tebuvo dešimties, kai 1948-aisiais jos tėvus Oną ir Juozą Šliažus su trimis dukromis ištrėmė į tolimąjį Krasnojarską… Atšiauriame krašte šeima kėlė didelių sunkumų naštą ir sapnavo Joniškio krašte likusius namus. Mirgos jaunystės svajonėse buvo du pasirinkimo keliai- žurnalistika arba medicina. Mirga rašė. Gražiai deklamavo. Turėjo literatūrinių gabumų. Ją žavėjo ir baltas medikės chalatas. Jis ir truktelėjo jauną mergaičiukę. Ir vienas, ir kitas kelias buvo su kliūtimis – tremtinių šeimų vaikams aukštųjų mokyklų durys vėrėsi sunkiai.
Vargo keliu Mirga išėjo į mokslą- baigė Kauno medicinos mokyklą. Baigusi ją puikiais pažymiais, tarsi nutiesė taką naujam jaunystė svajonių skrydžiui. Padirbėjo labai trumpai. Ir vėl grįžo prie mokslų – įstojo į Kauno medicinos institutą, įgijo vidaus ligų gydytojos kvalifikaciją. Kelis dešimtmečius Akmenės centrinėje ligoninėje Mirga Janušienė išdirbo gydytoja terapeute, naktimis budėjo ligoninėje, dar vėliau, iki gilios senatvės, ligoninės priėmimo skyriuje.
Tūkstančiams ligonių gydytoja Mirga Janušienė išdalijo žinias, širdį ir metus. Vyresniosios kartos medikai ir pacientai prisimena jos nuoširdumą, mokėjimą bendrauti.

Profesijos vertė
Ilgamečiu darbu ir profesiniu kompetentingumu nepaprastai svarbius puslapius ligoninės 50 metų istorijoje įrašė gydytoja Regina GAIDŽIŪNIENĖ. Ligoninės metraščiuose minima, kad gydytoja R. Gaidžiūnienė ligoninėje pradėjo dirbti 1960 metais. Jai teko sunkus darbo baras – infekcinių ligų skyrius. Tvarka, švara, mandagus ir paslaugus dėmesys ligoniams – toks buvo gydytojos ir jos vadovaujamo skyriaus darbuotojų moto. Daugelį metų R. Gaidžiūnienei buvo patikėję ligoninės direktoriaus pavaduotojos pareigas.
Šioje ligoninės archyvų nuotraukoje šalia infekcinių ligų gydytojos Reginos Gaidžiūnienės – gydytoja pediatrė Nelė Jačnik ir infekcinio skyriaus slaugytoja Angelė Grybauskienė. Jos taip pat gražiausius gyvenimo metus atidavė mūsų krašto žmonėms.

Nuotraukos iš ligoninės archyvų