Priminėte brangų žmogų

Sudomino „Vienybės“ 23 numeryje išspausdintas pasakojimas „Žygdarbiais nesididžiavo“. Ir sujaudino, nes rašinio herojus, Vyčio kryžiaus ordininkas Jonas Čepulis, buvo mūsų plačiai giminei brangus. Man jis buvo tiesiog geras, labai nuoširdus dėdė – mamos brolis. Papilės valsčiaus Latvelių kaime, kuris dabar ištuštėjęs ir tapęs plynais laukais, XIX ir XX amžių sandūroje nedideliame mediniame šiaudų stogu namelyje gyveno Jono Čepulio tėvai Ona ir Simonas Čepuliai. Jie turėjo tik porą hektarų žemės, tačiau uoliai dirbo tą žemelę, laikė gyvulių, išaugino 6 vaikus. Pirmojo sūnaus Jono jiedu susilaukė 1898 metais. Paskui į pasaulį atėjo Juozas, Stasys, Ona, Kazys ir Antanas. Kaip vyriausias, Jonas buvo pašauktas ginti ką tik susikūrusios nepriklausomos Lietuvos. Matyt, grįžęs iš karo, nusižiūrėjo į žmonas Veroniką Adomaitytę iš Gaušių kaimo, bendro gyvenimo pradžioje jauna Čepulių šeima Gaušiuose ir apsigyveno, o jau prieš II pasaulinį karą nusipirko medinį namelį Akmenės miesto centre, šalia buvusios maisto produktų parduotuvės.

Vaikų Jonas su Veronika nesusilaukė, užtat brolis Stasys augino 4 vaikus, o sūnų Jonuką dažniausiai atsiveždavo į Akmenę ir palikdavo pasidžiaugti vienišiems Jonui su Veronika. Ilgainiui jiedu labai pamilo Jonuką, tad nusprendė įsisūnyti ir nebeatiduoti tėvams. Taip ir padarė. Įsūnis Jonukas suaugo, vedė Eugeniją Čėsnaitę iš dabartinio Ventos miesto, susilaukė dukters Sigitos ir sūnaus Alberto. Jonas turėjo gražų balsą, mielai giedodavo bažnyčios chore, dalyvaudavo įvairiuose civiliniuose renginiuose. Eugenija buvo puiki siuvėja. Ilgainiui jaunieji Čepuliai pasistatė erdvesnius namus, tačiau buvęs Lietuvos laisvės gynėjas dėdė Jonas jų nebepamatė, nes anksti, 1961 metais, pasitraukė iš gyvenimo. Kodėl – jau niekas nebepasakys. Bet kai atvažiuodavome į šventes ar atlaidus Akmenėje ir aplankydavome Čepulius, teta Veronika yra sakiusi, jog dėdei dažnai skauda galvą, nes buvo sužeistas kare. Senieji Čepuliai ir jų įsūnis Jonas palaidoti bendrame kape Akmenės senosiose kapinėse.

Atmintyje atgimsta daug šviesių vaikystės valandų.

Joana NORBUTIENĖ

Visas rašinys balandžio 8 d. „Vienybėje“ 

Vyčio kryžiaus ordininko Jono Čepulio laidotuvės 1961 metų rugsėjį