PUBLICISTIKA

Įvykiai ir atgarsiai

Pagaliau baigėsi pirmos Seimo atostogos, ir televizijose vėl prasideda politinis klegesys apie viską ir apie nieką. Paprastiems mirtingiesiems vis tiek neaišku, kokius akmenis reikia skaldyti ar kokius sunkumus nešioti, kad taip nežmoniškai nusikamuotum, jog per metus reikia dvejų atostogų. Ir ko bepasiklausytum – visi kaip vienas dūsauja, jog Seime dirbti, vadinasi, tarnauti savo tautai be galo sunku. Tiesa, nė vienas neskuba atsveikinti su tokiomis ne pagal jėgas užsikrautomis pareigomis.

Net ir tuomet, kai padorumas to reikalautų. Vienas neva krištolo švarumo ponas, į Seimą patekęs su R. Karbauskio vadovaujama kompanija, iki širdies gelmių pasipiktino savo partijos klaidomis ar ne klaidomis. Paskatintas dirbtinai išpūsto skandalo, skaistusis ponas paskelbė paliekąs Valstiečių partiją ir jos dominuojamą koaliciją. O juk derėjo pasielgti vyriškai ir tikrai principingai. Jeigu partija, kuri tave pakylėjo į neprastai apmokamą postą, nieko verta, atsisveikink ne tik su partija, bet ir su Seimo nario šaukštu. Žvilgsnį atkreipia pagrindinės opozicijos jėgos – konservatorių ir krikščionių pozicija. Vadovaujami naujo lyderio, jie paskelbė pritarsiantys racionaliems šios Vyriausybės ir Parlamento daugumos sumanymams bei veiksmams. Akivaizdu, kad viešumoje sumažėjo tuščiažodžiavimo ir smulkmeniško priekabiavimo dėl klaidų, kurių nėra išvengusi nė viena partija ir nė vienas žymesnis politikas. Vadinasi, akivaizdi ir politinių jėgų branda. Bet kita komanda, pati pagarsėjusi solidžiais kyšiais, nuožmiai kritikuoja oponentus.

Panašu, jog per Seimo atostogas, kai kolegos nardė šiltose pietų marių bangose, neatostogavo tik ponia Maldeikienė. Dievaži, pavydas ir nuostaba apima regint, kaip daug ši moteris išmano ir žino visais bendražmogiškais klausimais – ir kaip valdyti valstybę, ir kaip įvesti darną šeimose, ir kaip užtikrinti gerovę Lietuvos pensininkams. Turėtų būti gėda Lietuvai, kad iki šiol tokios politikės nepastebėjo ir nepaskyrė mažiausiai premjere. Kažkurioje radijo laidoje nugirdau palyginimą: girdi, kadaise Lietuva irgi turėjo visur ir apie viską galėjusią kalbėti tokią veikėją Auksę. Jos kalbos ištirpo dienų bėgsme, o Lietuva ėjo ir eina savo keliu. Pasiekta daug – tikrų oponentų ir apsimetėlių draugų apmaudui, bet gerumui, sako, ribų nėra.

Belieka tik apgailestauti, kad biznieriai, besipelnantys iš tikrų ir netikrų skandalų, nesuvokia ir nenori suvokti, kad tautos jėga – vienybėje ir santarvėje. Jeigu nėra skandalų ir sensacijų, skubama iš degtuko vežimą priskaldyti. Ką bedarytų naujasis Seimas ar Vyriausybė – viskas blogai, kokias reformas beplanuotų – viskas blogai. Nedarytų, neteiktų sumanymų – irgi būtų blogai. Ne veltui sakoma: jeigu nori arklį plakti, botagą visuomet rasi…

Leopoldas ROZGA

Visas rašinys kovo 15 d. „Vienybėje“