Publicistika

Meilės Cosa Nostra

Meilė yra kerštinga. Prašau su manimi nesiginčyti, nesutikti gali tik jaunos, nė karto netekėjusios merginos, kurios vis dar tiki, kad jų meilė beprotiškai stipri ir bet kokį velnią pavers puikiu vyru. Tačiau tos, kurios jau nuėjo santuokos kryžiaus kelią, perprato paslaptį. Paslaptis paprasta – arba prisitaikai ir susitaikai, arba spjauni į kairę ir į dešinę – pradedi viską iš naujo. Meilės Cosa Nostra yra kaip mafijos šūkis „mūsų reikalas“.

Apie kerštingą meilę norėjau papasakoti dar vasaros rašinyje, bet negalėjau iš pagarbos nukentėjusiajam. Mat dėl meilės, nors ir buvusios, nukentėjęs vyrukas atostogavo čia, pas tėvus. Dabar jau išvažiavo toli, o juokinga istorija liko. Žodžiu, vienoje turtingoje Vakarų Europos šalyje gyvenantis ir dirbantis, kiek per trisdešimt perkopęs vyras, nė karto nevedęs, susirado taip pat, kaip ir jis, lietuvaitę, moterį su dviem juodaodžiais vaikais. Jis nebuvo godus, pinigais rėmė meilę ir jos vaikus. Mūsų kraštietis visiems – sau ir meilei su vaikais – iš anksto nupirko lėktuvo bilietus į Lietuvą ir atgal. Iki atostogų susipyko, keliai išsiskyrė, tačiau bilietai liko. Meilė su vaikais ir buvęs jos draugas į tėvynę turėjo skristi tuo pačiu lėktuvu. Vyras į Rygą neatskrido. Jam buvo leista paskambinti. Jis paskambino draugui, kad nevažiuotų į oro uostą, nes iš lėktuvo išlaipino policija. Pagaliau sėkmingai išsikapstęs iš Cosa Nostra istorijos, vyras papasakojo, kas nutiko. Kai keleiviai sėkmingai susėdo lėktuve, meilė ėmė klykti ir ranka rodyti į buvusį draugą, kad šis nori ją nužudyti. Lėktuvą apsupo specialiosios policijos pajėgos, vyrą išsivežė kaip teroristą, po valandos neramumų meilė su vaikais išskrido. Kai meilę paverti keršto įrankiu, galioja nerašyta taisyklė – laimi tas, kuris pirmas pradeda skundus rašyti, skųsti ar kerštauti.

Romos JONIKIENĖS publicistiniai pamąstymai rugsėjo 9 d. „Vienybėje“