PUBLICISTIKA

Svetimo gero geradariai

Geradarių kaip mat atsiranda. Tereikia įvardyti bėdą. „Maisto banko“ tvarkytojai prabilo, kad gali pristigti maisto produktų, nes paramos gavėjų kasmet vis daugiau. O ir transporto maisto prekėms išvežioti gali pritrūkti, reikia daugiau šaldytuvų produktams saugoti…

Eilinį kartą tos problemos tarsi šake šienas permetamos ant paprastų Lietuvos gyventojų. Vos išgirdo problemos vardą, tuoj pat geradarių vaidmens pasišovė imtis didieji prekybos centrai. Jie atskiroms prekėms, tikėtina, svarbiausioms, pirmojo būtinumo, vienu euru padidins kainas. Tas pridėtinis euras bus pervestas „Maisto bankui“… Nei manęs, nei jūsų, nei tūkstančio kitų nepaprašė aukoti varguoliams, nepakvietė dalyvauti akcijoje ir parodyti mielaširdingumą. Tai už mus padarys naujieji „geradariai“, privaloma tvarka išlupdami pridėtinį eurą . Gal tai   naujas mokestis vargšams pagelbėti?.

Sovietmečiu privaloma tvarka reikėjo pirkti DOSAF loterijos bilietus, aukoti Raudonajam kryžiui ir dar daugybei pražiotų burnų. Ir šiandien apstu mūsų asmeninio gero tvarkytojų. Tiesiog kiekviename žingsnyje. Pokario sunkiais metais nebuvo madinga aukoti. Tiesiog žmogus su žmogumi pasidalindavo. Kiekvienas žinojo, kam ir   už ką yra dėkingas. Dabar viskas sudedama į bendrą „rūpinimosi“ katilą. Jis man sovietmečiu atsiduoda.

Julijos SEJAVIČIENĖS publicistiniai pamąstymai rugsėjo 16 d. „Vienybėje“