Publicistika

Atiduodu viską, pasilieku trupinėlį

Pats šventiškiausias savaitgalis – mano, rašau visą skiltį ir galiu jums linkėti pačių gražiausių pasaulyje dalykų. Neapsigaukite, priimdami dovanas: tas „viskas“ gali būti krūva nereikalingų daiktų, o „trupinėlis“ – nykščio nago didumo deimantas. Kaip neapsigauti, pasirenkant tarp visko ir trupinėlio? Čia jau gyvenimo išmintis ir filosofija, kurių siekiame visą gyvenimą, ir galiausiai suprantame – nepasieksime.

Gyvename pakankamai gerai, kad materialiosios dovanos vis dar džiugintų, sakyčiau, jos netgi vargina. Kaip dovanos medicinos praktikantai laukė iš valdžios didesnių atlyginimų. Nedavė. Bet priedus pažadėjo prokurorams. Viskas logiška apgalvota. Joks valdžios žmogus pas mediką rezidentą nesigydys, jų laukia profesūra, o štai su prokurorais susiduria dažnai. Ką rinktumėtės, žinodami, kad negyvenate teisuolio gyvenimo – studentą gydytoją ar prokurorą? Acha, supratote reikalą…

Roma JONIKIENĖ mintimis dalijasi gruodžio 23 d. „Vienybėje“