Publicistika. Dirbtinis kvėpavimas ar reanimacija
Susėskime ratu, susikibkime rankomis, nusiraminkime ir atsakykime patys sau į klausimą, koks veiksmas duotų daugiau naudos: dirbtinis kvėpavimas ar reanimacija? Viskas priklausytų nuo nelaimės pobūdžio. Jeigu alpėdamas nuo karščio panirtumėte į jūros bangas, o ši jus prarytų, Dievo pagalba būtų sutikti gerą plaukiką, kuris dar ir dirbtinį kvėpavimą krante padarytų. Bet kam jums dirbtinis kvėpavimas, jei nusilaužtumėte, pavyzdžiui, kaip nors labai jau suktai, koją? Reikėtų reanimacijos, kad kuo protingesnis medikas ir kuo greičiau suteiktų pagalbą. Mat su mūsiškės medicinos „iššūkiais“ liktumėte be kojos. Garbės žodis – ne todėl pasakoju liūdnas istorijas, kad pašiepčiau mediciną, o todėl, kad medicina yra labai brangus, dar kartą tą patį rašau – labai brangus verslas. Žinau šimtaprocentinę tiesą, kaip sveikatos ieškantys žmonės nuolat lipa ant to paties grėblio. Paskelbiamos akcijos įvairiems tyrimams. Susimoki, paima kraujo, gauni atsakymus. Nuneši gydytojui, sužinai, kad viskas gerai. Po geros savaitės labai prastai pasijauti, nuvažiuoji į kliniką, be abejo už pinigus, nusiveži tuos mokamų tyrimų atsakymus. Ir ten tave bara, kodėl tų popierių nerodei savam gydytojui? Bet tu rodei, tik jų nesuprato. Didžioji bėda ta, kad reikia mokėti perskaityti tyrimo atsakymą, suprasti, palyginti, suskaičiuoti, ką, kuris skaičiukas tyrime reiškia palyginus su kitu skaičiuku. Labai dažnai prie tyrimo dar reikia modernios kūno skenavimo aparatūros, kad ligos ar sveikatos vaizdas būtų tikras. Iš tyrimų maža naudos, jei gydytojas nežino, kaip rezultatą perskaityti. Kai vienas žmogus su tyrimo rezultato skaitymo bėda susidūrė kelis kartus ir dėl to praleido pirmąją vėžio stadiją, jo vienintelis klausimas buvo: kodėl, kai pacientas ateina pas gydytoją ir skundžiasi įsisenėjusiu negalavimu, pirmu taikymu neieškoma vėžio pradžios, o gydoma nuo slogos? Jei liga būtų pastebėta, kiek pinigų valstybė sutaupytų.
Tiek ekonomika, tiek politika primena apsisprendimą: ką rinktis? Dirbtinį kvėpavimą ar reanimaciją.
Daugiau Roma Jonikienė rašo šeštadienio, rugsėjo 8 d., „Vienybėje“.