Reformos skatino permainas žemės ūkyje (3)
Stasio Beržinio, buvusio LŽŪT Akmenės rajoninio susivienijimo valdytojo pavaduotojo ir valdytojo, rašinių ciklas apie šios organizacijos gamybinę veiklą.
Lėmė ir asmeninės pažintys
Neprisvilo ir antrasis blynas. Aš žinojau, kad vyriausias prekių žinovas Edgaras Balbariškis, prekių žinovės Genovaitė Daunienė ir Aldona Miniauskaitė, sandėlių vedėjai Algis Tarvydas, Stanislovas Čepas, krovos vadovas Adolfas Tabelskis yra puikūs savo specialybės žinovai. A. Tarvydą mes vadinome „vaikščiojančia enciklopedija“ – jis atmintinai žinojo beveik visų atsarginių dalių traktoriams ir automašinoms nomenklatūrinius numerius. Buvo tik vienas bet…
Mane pažinoję bendradarbiai ir kiti žmonės žinojo, kad nevartoju alkoholinių gėrimų. Iš centro atvažiuojantys interesantai šią žinią paskleidė ir pas save. Tačiau greitai kai kurių valdybų ir skyrių viršininkai įsitikino, kad aš sugebu parūpinti naminukės ir kaime rūkytų dešrų ar kumpių, kai jie važiuoja į Maskvą „išmušinėti“ papildomų materialinių vertybių. Aišku, kad už tai prie skirtų pagrindinių išteklių fondų, šiek tiek nubyrėdavo ir iš papildomų. Situacija buvo neprasta – materialinių vertybių fondai nepadengė nei rajono žemės ūkio įmonių, nei rajoninio susivienijimo fondų, todėl mūsų tiekimo tarnybos kolektyvo siekiamybė buvo ne tik laiku atsiimti skirtas vertybes, bet ir „pakutenti“ papildomus fondus. Dažniausiai padėdavo asmeninės pažintys ir „kiti“ rezervai.
Minėjau, kad vienam respublikinio susivienijimo remonto valdybos skyriui vadovavo mano studijų laikų draugas A. Gedgaudas. Jo skyrius kuravo automobilių, traktorių ir kitų savaeigių mašinų elektros prietaisų (starterių, generatorių, įvairių rėlių) remontą…
Visas rašinys balandžio 4 d. numeryje
Stasys BERŽINIS
Nuotraukose: Automatizuota prekių iškrovimo – pakrovimo aikštelė su ožiniu kranu. 1976 metai.
Trąšų svarstyklių pastatėlis 1970 metais.
Vaizdas nuo stogo
