Beveik detektyvinė istorija

Vis dar dominanti asmenybė

Naujojoje Akmenėje gyvenau ir dirbau beveik penkiasdešimt metų. Daugelį šio miesto žmonių pažinojau, kaip ir jie mane. Bet laikas bėga itin greitai ir kai dabar mano mielas bičiulis fotografas Jonas Vapsva į mano internetinę paskyrą atsiunčia pluoštus nuotraukų iš gausių miesto renginių, tarp daugybės veidų dažniausia beatpažįstu vieną kitą. Taigi ir šitoji istorija, apie kurią ruošiuosi papasakoti „Vienybės“ laikraščio skaitytojams, bijau, ar ką nors besudomins, nes čia minimi žmonės daugeliui mažai girdėti arba visai nežinomi. Ir vis dėlto ryžtuosi.

Žurnalistas, buvęs ilgametis „Vienybės“ laikraščio darbuotojas

Dar praėjusių metų gruodžio viduryje man į Vilnių paskambino Akmenės krašto muziejaus rinkinių kuratorė Sandra Saliamanienė ir, tarsi suintriguodama mane, pasakė, jog, ko gero, tik aš galėsiąs bent kažkiek įnešti aiškumo į vieną gana įmantrią istoriją. Pasirodo, jai visai nepažįstamas žmogus atnešęs didelį pluoštą bloknotų, užrašų knygučių, laiškų, eilėraščių posmelių, net piešinukų, ir visa tai neaišku kokiais keliais buvo  patekę į Šiaulių miesto sąvartyną. Tuos „laiškus iš šiukšlyno“, tada man kalbėjo ponia Sandra, tik jūs galite pakomentuoti, nes tie laiškai susiję su mūsų buvusia garsia režisiere bei literate, politine kaline ir aktyvia visuomenininke Stase Niūniavaite, o aš, išleidęs knygą apie a. a. Stasę, bene daugiausia žinąs apie ją.

Smulkmenų apie žmogų, atnešusį tą keistoką radinį, daugiau mudu nenagrinėjome, tik sutarėme, jog tą „turtą“ atsiųsianti man į Vilnių. Laukiau siuntos iki Naujųjų metų – nėra, savaitė ar daugiau po švenčių – irgi nieko. Abu su ponia Sandra sunerimome, negi čia koks prakeiksmas?! Pagaliau pašto kurjeris man atvežė storą paketą ir paaiškino, esą metų sandūroje paštai perkrauti sveikinimų laiškais, siuntiniais…

Praplėšiu storą registruotą laišką-paketą, palengva paskleidžiu ant stalo jo turinį, o ten…

Apolinaras JUODPUSIS

Visas rašinys balandžio 4 d. numeryje