Sekmadienį – Motinos diena!  Susikibę rankomis

Šilti jausmai užplūsta susipažinus su šeima, kurioje tėvai didžiuojasi daug pasiekusiais vaikais, o vaikai išsako meilę tėvams. Lygiai taip lenkiame galvas prieš tėvus, kurie augina ir auklėja neįgalius vaikus, kurių net patys kukliausi pasiekimai yra ne savaitės, ne mėnesio, netgi ne metų darbas. Tokios šeimos, ypač motinos, vaikui padeda kasdien, be laisvadienių ir atostogų. Jų pats didžiausias noras – padėti vaikui įsikibti į gyvenimą.

Dabikinės Vladimiro Zubovo mokykloje papasakojo apie šeimą iš Naujosios Akmenės, apie mamą Larisą ČEREŠKIENĘ, kuri kartu su pedagogais nenuleidžia rankų, kad dešimtmečio sūnaus gyvenimas būtų kuo panašesnis į sveikų vaikų. Pasiekta daug. Ir pati Larisa sako jau suprantanti, kaip gali padėti vaikui, ir ko tikėtis. Šeimose, auginančiose  autistus vaikus, ko gero, labiausiai tikima mokslu, kad ateis laikas ir bus žinoma, kaip padėti kitokiam.

Jokių išorinių požymių ar savijautos ženklų, kad vaikelis gims kitoks, Larisa nejautė. Ir genetiniai tyrimai buvo geri, ir sveikata nesiskundė. Berniukas, kaip tuomet manyta, gimė sveikas, augo kaip visi vaikai. „Tik vienas požymis man nedavė ramybės – sūnus nekalbėjo. Buvo tik pusantrų metukų, tad ir pati save raminau, ir aplinkiniai sakė, kad berniukai dažnai vėliau pradeda kalbėti. Nekalbėjo ir būdamas dvejų… Neramiomis mintimis pasidalijau su pediatre. Gavome siuntimą į raidos centrą Vilniuje. Dar po pusmečio išgirdome diagnozę – autizmas,“- Larisa jau seniai įveikė negalios neigimo periodą ir apie viską pasakoja ramiai, su viltimi, kad rytojus bus geresnis už šiandieną. tiesiog skurs, gyvuos, bet ne pilnatvėje gyvens,“- nuomonę išsakė Larisa.

Larisa Čereškienė – Naujosios Akmenės miesto žmogus, baigė tuometinę 1 – ąją vidurinę mokyklą, medicinos mokyklą, dirba Socialinių paslaugų namuose slaugytoja. Moters tėvai iš miesto išsikėlė gyventi į Kivylius, norėjo ramybės, gamtos. Vaikams patinka pas senelius. Berniukas ramus ne vien savoje šeimoje, jis mielai pasilieka su seneliais – Larisos tėvais, vyro mama. Mama sako, berniukas pabūtų ir su svetimais, jam patinka žmonių draugija. Jis mėgsta talkinti virtuvėje, ypač indus plauti. „Pastebėjau, kad autistams nepatinka murzini darbai, jie skuba nusiplauti rankas.  Pavyzdžiui, paminko tešlą ir žiūri į aplipusias rankas,“- pasakojo Larisa. Moteris sako, kad visi kartu eina į pasaulį, nebijo, nors ir nežino, koks bus rytojus. Susikibę rankomis…

Daugiau Romos Jonikienės publikacijoje penktadienio, balandžio 30-osios, VIENYBĖJE