SRAIGTASPARNIAI
Tęsiame papilėniškio, karo lakūno generolo majoro Edvardo Mažeikio knygos „Debesų takais“ pristatymą. Giliau, iš karininko pozicijos ir tiesioginio dalyvavimo įvykiuose pažvelgsime, kas vyko „iškraustant“ sovietų kariškius iš Lietuvos, kaip buvo saugomas mūsų dangus, kokios technikos turėjo oro pajėgos.
„Vienybės“ komentaras
Edvardas MAŽEIKIS
1993 metais mūsų karo aviacija įsigijo pirmuosius sraigtasparnius: vieną galingesnį Mi-8MTV ir du Mi-8T su silpnesniais varikliais. Visa šių orlaivių įsigijimo istorija buvo kažkokia miglota. Nei tada, nei dabar nesuprantu, nei už kiek jie buvo nupirkti, nei per kokius tarpininkus vyko sandoris su pardavėjais. Sraigtasparnius į Kauną parskraidino Povilas Noreika, bet negaliu dabar tiksliai pasakyti, kur jis pakilo skrydžiui į Lietuvą. Iš tuometinių pokalbių nuotrupų atrodė, jog skrido iš Latvijos, bet dalyviams, matyt, buvo griežtai prigrasinta niekam nepasakoti šitos paslaptingos operacijos detalių.
Majoras Povilas Noreika buvo labai patyręs sraigtasparnių pilotas, tarnavo KOP štabe mano vadovaujamame skyriuje, buvo sraigtasparnių veiklos planavimo karininkas. Atliekant tokius „užslaptintus“ pavedimus, pagal to meto lyderystės metodus, štabo skyriaus viršininkas nebūdavo informuojamas, kokios užduotys keliamos skyriaus karininkams. Toks slapukavimas tuomet buvo labai būdingas mūsų tarnyboje.
Kaip gerokai vėliau prasitarė majoras Povilas Noreika, galėjome visus tris sraigtus turėti galingos Mi-8MTV modifikacijos, nes kaina buvo panaši, ir pardavėjai leido pasirinkti norimą versiją. Kodėl buvo nupirkti du transporto versijos sraigtasparniai, man iki šiol neaišku, nes Mi-8T netgi paieškos ir gelbėjimo operacijoms, kai galima skristi lengviau pakrautu orlaiviu, tiko tik su didelėmis išlygomis. Tuo tarpu Mi-8MTV buvo sukurtas atsižvelgiant į kovinę patirtį Afganistano kalnuose, turėjo kito modelio galingus variklius ir netgi su prikabintais sunkiais ginkluotės blokais galėjo saugiai manevruoti ore…
Visas rašinys penktadienio numeryje
Nuotraukos iš knygos
