Suėmė už pečių, ir nuo stadiono stumtelėjo link Kultūros rūmų

Prieš daug metų, kai Ramūnas ZNUTAS buvo vos penktokas,  mama „pasigavo“ jį netoli Naujosios Akmenės miesto stadiono, į kurį buvo nukreiptos vaiko akys, apkabino pečius ir stumtelėjo į Kultūros rūmų pusę. Dar tiksliau pasakytume – nuvedė pas žymiąją teatro režisierę Stasę Niūniavaitę. Režisierė buvo gera Znutų šeimos pažįstama, ilgametė kaimynė, tad berniuką „be konkurso“ priėmė į dramos būrelį. Tokia pradžia. Apie ją Ramūnas pasakoja linksmai.

Kaip anuomet mama argumentavo dalinai priverstinį pasirinkimą, tapusį hobiu šiandien? „Ji sakė, kad geri vaikai deklamuoja eilėraščius, moka gražiai elgtis, skaito knygas. Ir viso to man išmokti padės kaimynė Stasė. Buvau geras vaikas mamai, nors ištrūkęs iš jos matymo lauko, elgiausi, kaip ir visi berniukai,“ – pasakoja Ramūnas.

Pedagogas, didžiausios šalyje švietimo darbuotojų profsąjungos lyderis Ramūnas Znutas šventėje „Po mūzos sparnu“ apdovanotas už pagrindinį vaidmenį spektaklyje. Tai ne pirmas teatralams skirtas pagerbimo ženklas. Prieš keletą metų jis jau buvo pagerbtas, ir anuomet padėkojo mamai už stumtelėjimą į Kultūros rūmus. Ramūną pažįstu seniai, o ir darbas mus suvedė Jaunimo ir suaugusiųjų švietimo centre, profesinėje sąjungoje. Ir buvau sau davusi žodį apie gerai pažįstamus žmones nerašyti, mat atsiranda galimybė „persūdyti“ pagyrimais. Bet pagalvojau: čia juk kita sritis, čia teatras, čia kojos neįkėliau…

Visas Romos JONIKIENĖS rašinys apie Ramūną sausio 29 d. numeryje