Sustojimas Benėje

Sako, jog artimiausius žmones ar kasdien regimas vietoves apibūdinti sunkiausia. Matyt, tik atrodo, jog gerai pažįsti. Ar ne taip ir su mūsų netolima kaimyne Benės gyvenviete bei jos apylinkėmis Latvijoje? Sovietinio režimo metais, kai Lietuvos parduotuvėse būdavo tuščia lyg Sacharos dykumoje, pakeliui į Dobelę neretai stabteldavome Benėje. Jei ne ko daugiau, tai bent rūkytos žuvies pasmaguriauti. Dabar kas kita. Eikliomis mašinomis skubėdami į Jelgavą ar Rygą, Benėje dažniausiai nė nestabtelime. Bet stabtelėjus ir valanda neprailgtų.

Benė sena gyvenvietė tarp senų Žemgalos ir Kuršo sričių, sako, pirmą kartą raštuose paminėta 1272 metais. Dvaras susiformavo XVI amžiuje, o miestelis įsikūrė po 1873 metų, kai carinė Rusija nutiesė geležinkelį nuo Jelgavos į Mažeikius. Beje, sakoma, jog buvę planų geležinkelį vesti per dabartinį Akmenės rajoną – į Dabikinės geležinkelio stotį, bet, matyt, tuometiniai valdininkai ir dvarininkai pašykštėjo projektuotojams dovanų. Dabar ir geležinkelis, ir Benės stotis jau penkmetis be darbo, nes valstybinė Lietuvos geležinkelių įmonė išardė bėgius nuo Mažeikių iki pat ribos su Latvija. Bet matyt judėjimas atgis, nes Europos Sąjungos valdžia privers Lietuvą atstatyti neapdairiai išardytą ruožą iš Mažeikių į Rengę.

Leopoldas ROZGA

Plačiau gegužės 5 d. „Vienybėje“