Šventi vyrai ir moterys mylėjo tėvynę
Keturiolika laužų
Laisvės gynėjų dieną Lietuva paminėjo ne viena – draugiškos tautos, nuėjusios panašų kelią, su mumis buvo prieš 28 – erius metus, buvo ir šiemet. Naujosios Akmenės bažnyčioje laisvę atnešusi diena paminėta sausio 11 – ąją. Klebonas O. Jurevičius aukojo šv. Mišias už Lietuvą ir žuvusiuosius. Jo žodis buvo apie meilę tėvynei: kad ir kokius senus laikus prisimintume – šventi vyrai ir moterys mylėjo tėvynę, aukojosi dėl jos ir dėl tikėjimo.
Kultūros rūmų kolektyvas parengė meninę programą: apie susibūrimo bažnyčioje prasmę, apie aukojimąsi papasakojo, ištraukų iš 1991 metų sausio istorijos paskaitė renginių organizatorė J. Valčikaitė – Šidlauskienė. Kultūros centro specialistai M. Urbonienė ir R. Kunickas skambino gitara ir dainavo, Naujosios Akmenės miesto vaikų lopšelių – darželių „Atžalynas“, „Žvaigždutė“, „Buratinas“ mažieji auklėtiniai dainavo, deklamavo eiles. Ir jiems pavyko posmus Lietuvai pasakyti taip išraiškingai, kad žmonės nubraukė ašarą. Žodį tarė meras V. Mitrofanovas – kad tai lyg ir liūdna diena, bet tuo pačiu laisvės šventė, nes režimas neįveikė tautos. Kad Sausio 13 – oji yra ypatingai svarbi, įrodo ir po šitiek metų iš Rusijos liejamas šmeižtas. Lauke liepsnojo keturiolika laužų – prisiminimas apie keturiolika žuvusiųjų.
Budėjimas naktyje
Sausio 12 – ąją dešimt Akmenės krašto atstovų buvome pakviesti į Vilnių, į Parlamentą, kur vyko Laisvės gynėjų susitikimas, pavadintas „Budėjimas naktyje“. Ten susitikome su Ventos regioninio parko direktoriumi, savanoriu A. Almaniu. Prie rūmų pakliuvome į Rusijos televizijos „medžioklės plotą“. Nors ir rekomenduojama su minėtos šalies žiniasklaida nebendrauti, ventiškis Krašto apsaugos savanoris S. Jokubauskas neatsispyrė žodžio laisvei. Pasitraukiau kiek tolėliau ir klausiausi… Į klausimą, ko jis čia atvažiavo, Stanislovas atsakė – švęsti pergalės prieš priešą, kuris save įvardijo nenugalimu. Paklausė – gal jis gaus apdovanojimą? Stanislovas prasegė striukę ir parodė, kad turi ir ne vieną. „Netgi, jei manęs niekas neprisimintų, buvau anuomet pasiruošęs mirti už tėvynę. Džiaugiuosi, kad gyvenu ir švenčiu pergalę,“ – kad ir ko klausė, nepavyko jo išmušti iš vėžių.
Daugiau Roma JONIKIENĖ trečiadienio, sausio 16 d., „VIENYBĖJE“.