Šviesa  iš gimtinės

Norisi ko nors gražaus, šviesių minčių, tikėjimo rytojumi, patikinimo, kad Akmenės kraštas čia gyvenantiems, mokslus baigusiems jauniems žmonėms širdyje išliks miela vieta amžiams. Kad ir kur būtų, kiek pasaulio apkeliautų – namai kviestų ilgesiu ir jaukumu. Ventos gimnaziją šiemet baigia, brandos egzaminų įkarštyje gyvena puiki mokinė, olimpiadų prizininkė, atkakli moksle, aktyvi gimnazijos ir rajono jaunimo veikloje Virginija BARANAUSKAITĖ.

Per dvylika mokslo metų Ventos gimnazijoje Virginijos būta visur. Gimnazijos direktorė D.  Gricienė sako – išleidžiame studijuoti, gabią ir labai darbščią mokinę, kuria galėjome pasikliauti ir „išnaudoti“ visose mokslo srityse. Virginija padėkoja už persakytus pagyrimo žodžius, ir patikslina, kad menų srityje prie pasiekimų, gimnazijos vardo garsinimo neprisidėjo. Nors Ventos muzikos mokyklą baigė, mokėsi skambinti pianinu, kitų menų neįvaldė. Ar pavyko muzikantės įgūdžiais pasidalinti? „Pavyko, ir gimnazijos renginiuose grojau, ir koncertuose rajone, bet profesionalumo nesiekiau. Būna, namuose skambinu, kai apima tokia nuotaika. Dainavau chore, būtent su šiuo kolektyvu dalyvavau daugelyje švenčių,“ – pasakojo mergina.

Visi dvylika  metų gimnazijoje  skirti mokslui. Virginija atvirauja, kad mokslas – ir procesas, ir galimybė daug sužinoti, ją traukė nuo pradinių klasių. „Mokiausi pati, tėvai nespaudė ir su manimi prie pamokų nesėdėjo. Buvau atsakinga, nors į pirmą klasę atėjusi nemokėjau skaityti. Tuomet buvo įprasta dar iki mokyklos vaikus išmokyti skaityti. Labai greitai išmokau ir aš. Ir jau nebepaleidau knygų iš rankų. Biblioteka tapo vieta pakeliui, labai dažnai užsuku.

Daugiau Roma Jonikienė šeštadienio, birželio 19 d. VIENYBĖJE.