Šviesūs metai

Ventiškiai „Metų poelgiu“ įvardino Laimos GONCERAUSKĖS apsisprendimą auginti jaunesnes seses. Sprendimas padarytas prieš dešimtmetį, tad rezultatas jau matomas. Tie dešimt metų po įvykio nebuvo lengvi – įvyko daug visko. Iš tos „daug visko“ krūvos, jei Laimutei leidus pasikapstytume – ištrauktume ligas, barnius, nelaimes. Bet paliestume ir meilę, atjautą, laimę, šešis puikius vaikus.

Laimai trisdešimt aštuoneri. Prieš dešimt metų ji, šeimos moteris, trijų vaikų mama, sulaukė skambučio – sudegė Laižuvoje (Mažeikių rajonas) gyvenančios mamos namelis. Buvo vasario mėnuo. Laima neslepia – mama ir patėvis mėgo išgerti, tad visa laimė, kad per gaisrą susizgribo, jog trejų metų jauniausia sesė kambaryje. Pirmokė sesė buvo mokykloje.

Gaisre niekas nežuvo, tačiau namų neteko. Skambinusioji socialinė darbuotoja perspėjo: jei Laima neima sesių, išveža į vaikų namus. Iš devynių Laimos šeimos vaikų tuo metu gyvi buvo šeši. Vyresnieji sesuo ir brolis nesiryžo priglausti mažųjų sesyčių, Laima ryžosi. „Nebuvo minties leisti seses išvežti į vaikų namus. Tikrai negyvenau pertekliuje, gan sunkiai vertėmės. Prisidėjo vyro neigiamas požiūris į mano norą auginti seses. Jis buvo įsitikinęs, kad vaikų namai puiki vieta augti. Gal metus melavau, kad sesutės pagyvens laikinai, kol mamai suteiks socialinį būstą. Deja, kiek gali meluoti… Išsiskyrėme. Pati priėmiau sprendimą išeiti. „Susirinkau“ visus vaikus ir nusipirkau butą,“- pasakojo Laima.

Taigi, graži Goncerauskų šeima, kaip medis su keliais įskiepiais, kurioje neskirstoma, kas, kieno vaikas.

Roma JONIKIENĖ

Visas rašinys – šeštadienio „Vienybėje“