Tarp žaliojo stalo ir balto kimono

Jam nėra keturiolikos, o apie jį jau kalbame. Kuklus, niekuo neišsiskiriantis iš būrio panašaus amžiaus jaunuolių, vaikinukas skina pergales ir renka titulus karate ir stalo teniso sporte. Tai – Einoras KUPRYS iš Daubiškių kaimo, Papilės seniūnijoje.

Esi iš Daubiškių kaimo. Mokaisi Papilės Simono Daukanto gimnazijoje. Ar čia tavo gimtinė?

Mokausi aštuntoje  klasėje. Vietinis – gimęs ir augęs Daubiškiuose. Mano pajuokavimas „vietinis“ – žinomas tarp draugų. Bet jis prigijo ir dabar didžioji dalis pažįstamų žino tiksliai iš kur esu kilęs.

Aštunta klasė, o jau nemenkas pasiekimų sporte „rinkinys“. Kaip sportas tapo tavo pasaulio dalimi?

Dar būnant mažam,  mane stebindavo kovos menai. Labai dažnai žiūrėdavau filmus bei serialus apie tokius sportininkus „Karate vaikis“ ar „Cobra Kai“. Bet viena diena paprašiau mamos, kad užrašytu į kokį nors karate klubą. Kitaip sakant, sportas tapo mano gyvenimo dalimi per kyokushin karate. Nuo pat pirmų treniruočių jis mane išmokė disciplinos, stiprybės ir niekada nepasiduoti. Dabar tai ne tik hobis, bet gyvenimo būdas. O stalo tenisu susižavėjau kai internete pamačiau žaidžiančius pasaulio geriausius žaidėjus, ir kaip jie sugeba taip stipriai mušdami kamuoliuką visada pataikyti į stalą. Ir čia vėl sugelbėjo mama – padėjo surado, kur galiu treniruotis.

Pokalbis su Einoru iš Daubiškių – antradienio „Vienybėje