Tėvuko pėdomis

Kiekvieno tėvo tyli svajonė – sūnus, sekantis jo pėdomis. Jonas BALČIŪNAS (33 metai) ją padarė realiai – prieš kelerius metus perėmęs žinomo rajono bendruomenei ūkininko Algerdo BALČIŪNO (69 metai) ūkį. Tačiau tėvukas neliko užribyje – ūkyje juodu kartu.

Šiuo metu Balčiūnų ūkyje Gaudžiočių kaimo pakraštyje tylu – it laukimas prieš audrą. Pavasario darbai įveikti, dabar lieka purškimo rūpesčiai ir daugiau laisvo laiko ramumai bendrame abiejų šeimų kieme – sūnaus šeimos namas taip susiliejęs su aplinka, atrodo, kad sodybos sklype jis pasislėpęs vyresniųjų Balčiūnų trobos šešėlyje.

Jonas baigė agro verslo studijas Vilniaus kolegijoje ir, palikęs sesę sostinėje, grįžo į tėvų ūkį. Pradžioje ūkininkavo kartu su tėvuku. Prieš penkerius metus Jonas tapo rimtu ūkininkų – perėmė 120 hektarų ploto ūkį.

Prasideda diskusija apie tai, ar tai didelis ūkis, ar ne. Lietuvoje tai – smulkus ūkis, Lenkijoje ar Danijoje tokio žemės ploto valdytojas vadinamas stambesniu ūkininku, tačiau Kanadoje tai smulkiau nei smulkus ūkis. Kiekvienam savo tradicijos, savi dydžiai, papildo Jono mintis  tėvukas. Algerdas prisimena, kuomet pradėjo ūkininkauti su 50 hektarų valstiečio ūkio. Vėliau susigrąžino mamos 20 hektarų sklypą netoli Vegerių kapinių. Likusius nuomojasi. Tačiau tiek anuomet, tiek dabar verčiamasis be samdomų darbininkų. Savos šeimos rankomis.

Klausti žemdirbio, ar nepavargsta, ar nesunku – negražu, tad teiraujuosi ar yra darbų, kurie ūkyje  nemaloniausi. Abu vyrai susižvalgo ir vos ne vienu balsu išpyškina – toks užsiėmimas yra akmenų rinkimas. Jie kažkokia mistika – jei vienais metais nėra, tai kitais metais tame pačiame plote, atrodo, jog jų tyčią būtų kas pribėręs. Algerdas prisimena senais laikais ne itin atsakingai klotas melioracijos sistemas, kuomet rieduliai būdavo tiesiog apverčiami žeme, ir dabar tos „radybos“ po kiekvienos žiemos, šalčio iškeltos, lipa į paviršių. Jonas, mirktelėjęs akį, rimtu balsu mėgina įtikinėti, jog taip yra dėl greitėjančio Žemės planetos sukimosi – pagreitis visą bjaurastį kelia į paviršių. Nusijuokiame visi. Gurkšnis Laimos Balčiūnienės, Jono mamos, paruoštos šaltos arbatos ir kalba vėl link ūkio reikalų sukasi…

Visas rašinys gegužės 31 d. numeryje

Ramūnas ŽIMANTAS

Autoriau nuotraukoje Balčiūnai