Trys prasmingi tarnystės bažnyčiai dešimtmečiai

Kas yra bažnyčia? Ar tai tik mūro, akmenų, plytų arba medinis pastatas, suprojektuotas pagal laikmečio tendencijas? Architektai atsakytų teigiamai. O gal joje būtinai turi šviesti šviestuvai, spindėti skulptūros, paveikslai, skambėti varpai ir vargonai? Dailėtyrininkai, muzikologai taip pat neprieštarautų. O teologai? Atlikti liturgijai reikalingas specialiai tam pritaikytas pastatas su jame besimeldžiančiais žmonėmis. Taigi, be žmonių bažnyčia – tik įdomi, nekasdieniška erdvė. Į ją ateinantis Žmogus su visais jo sielos atspalviais yra tikrosios, gyvosios Bažnyčios pamatas. Kiekvienas žmogus joje yra itin svarbus ir laukiamas. O kokią misiją vienam žmogui Aukščiausiasis gali skirti, šį kartą ir noriu papasakoti.

Liepos mėnesį vykusiame Alkiškių evangelikų – liuteronų parapijos visuotiniame susirinkime visų gerbiama šios parapijos tarybos pirmininkė Rasma Vasiliūnienė pareiškė, kad nori pasitraukti iš aktyvios veiklos – iš jai 30 metų patikėtų nelengvų, bet atsakingų Alkiškių parapijos tarybos pirmininkės pareigų, ir pasiūlė išrinkti naują vadovą, kuris taptų rimtu parapijos kunigo pagalbininku sprendžiant pačius įvairiausius Alkiškių liuteronų bendruomenės klausimus. Susirinkime Alkiškių parapijiečiai buvo supratingi ir balsavo už permainas. Naujuoju Alkiškių evangelikų – liuteronų parapijos tarybos pirmininku vienbalsiai buvo išrinktas aktyvus parapijietis, iki šiol ėjęs vieno iš parapijos tarybos pirmininkės pavaduotojų pareigas, Aldonis Eselinas. Parapijos tikintieji ir Alkiškių bažnyčios kunigas Juozas Mišeikis plojimais, gėlių puokšte ir nuoširdžiais linkėjimais pasveikino naująjį parapijos tarybos vadovą iš ponios Rasmos perimantį ant savo pečių darbų ir rūpesčių naštą bei atsakomybę…

Visas Valdo BOGAVIČIAUS straipsnyje rugsėjo 4 d. „Vienybėje“

I. Vežuks nuotr.