Vėl tos pačios kalbos. Kada bus poslinkių
Kiek tai siejasi su politika, esamais ir būsimais rinkimais, sunku nuspėti, tačiau vėl imta diskutuoti apie neįgaliųjų įdarbinimą. Manau, nėra nežinančio ar nuomonės neturinčio žmogaus, kaip sunku įsidarbinti akliesiems, kurtiesiems, kitokių fizinių negalių turintiems žmonėms. Apie psichikos negalią turinčius asmenis darbo rinkoje nė nekalbama. Bet valdžia kažkokioms reformoms ruošiasi, nes vis daugiau diskusijų apie profesijas, tinkančias įvairią negalią turintiems, apie įdarbinimo galimybes.
Skaičiuojama, kad šalyje yra per 160 tūkstančių darbingo amžiaus žmonių su mažesne ar didesne negalia, kurie galėtų dirbti ir užsidirbti pragyvenimui. Tačiau dirba tik 48 tūkstančiai, nes darbo vietos nepritaikytos, darbdaviai, netgi ne verslininkai, o biudžetinių įstaigų vadovai, nelinkę įdarbinti neįgaliųjų. Seime dėliojami pagrindiniai numatomos neįgaliųjų įdarbinimo sistemos reformos pamatai. Tarp pasiūlymų – kiekvienam neįgaliajam sukurti po vadinamąjį darbo vietos krepšelį, taip, kaip buvo švietimo įstaigose, o valstybės institucijoms įvesti neįgaliųjų įdarbinimo kvotas. Būtų stebuklas, jei pavyktų. Yra dvi priežastys, leidžiančios abejoti reformos sėkme. Pirmoji – labai daug neįgaliųjų nė nenori dirbti, susitaikė su sveikatos būkle ir tenkinasi pašalpa. Antroji priežastis – darbdaviai vengia ligotų, nes bijo perteklinių reikalavimų, netiki, kad neįgalus žmogus visas jėgas atiduos darbui. Verta prisiminti, kad šiandieninė keturiasdešimtmečių ir vyresnio amžiaus neįgalių žmonių karta dėl ligų neįgijo reikiamo išsilavinimo.
Domėjausi konkrečios negalios „supančiotų“ žmonių galimybėmis įsidarbinti – aklaisiais ir kurčnebyliais. Užimtumo tarnybos Akmenės rajono klientų aptarnavimo skyriaus vadovas A. Rudys sakė, kad tik Akmenės mieste yra vienintelė socialinė įmonė, įdarbinanti neįgaliuosius. Akliesiems ir kurtiesiems nėra jokių pasiūlymų.
Daugiau Romos Jonikienės rašinys šeštadienio, kovo 2 d., „Vienybėje“.