Vertybės

Žinomi, ir vis naujai pažinti

Mūsų krašte gyvena ir kuria dešimtys tautodailininkų, kandidatų į tautodailininkus, apie kuriuos parašome kasmet, kai tik apsilankome jų kūrinių parodose. Galima sakyti, kad šiuos žmones pažįstame, tačiau po kiekvienos parodos suprantame – verta pažinti iš naujo. Mat keičiasi pasaulio pažinimo matas, keičiasi kūryba, atrandami nauji raiškos būdai, tobulėja technologijos. Būtent toki tempu kuria papilėniškė Filomena Adomavičienė, rajono centro gyventoja Onutė Deniušienė, ventiškė Inga Musulienė. Šios moterys didžiąją gyvenimo dalį paskyrė pedagoginiam darbui, nors ir skirtingose srityse.

Roma JONIKIENĖ

Karpytoja

Papilėniškei Filomenai Genovaitei ADOMAVIČIENEI aštuoniasdešimt. Dešimtmečius ji atidavė Papilės Simono Daukanto gimnazijai mokydama dailės. Su vyru Steponu užaugino keturis talentingus vaikus, visi jie mene ar arti jo. Filomenos mokiniai yra laimėję ne vieną prestižinį dailės konkursą. Yra tapytojų, baigusių dailės mokslus, šiaip talentingų meno mylėtojų. Tautodailėje ji – karpinių meistrė. Neįtikėtino sudėtingumo raštais išpuošia popieriaus lapą.

Pati ji 1964 baigė Papilės Simono  Daukanto vidurinę mokyklą, 1976 – studijas Šiaulių pedagoginiame institute, išmėginusi įvairių darbų, nuo 1970 -ųjų – Papilės Simono Daukanto mokykloje mokytoja. Išradingai ugdė talentingų jaunuolių sugebėjimus ir keletą paskatino rinktis su menu susijusias profesijas, su auklėtiniais sukūrė mokyklos emblemą ir vėliavą. Filomena vedė daug užsiėmimų įvairioms bendruomenėms, kaip pasigalinti karpinių atvirukus, snaigių… juk iš popieriaus galima sukurti begalę kalėdinių žaisliukų. Kiekvienoje krašto tautodailininkų darbų parodoje gėrėdamasi talentu pasidžiaugiu Filomenos kūryba.

Juostų rišėja

Onutė DENIUŠIENĖ Naujosios Akmenės misto gyventoja, pedagogė, kūrėja. Ją dažną kartą renginiuose matau dėvinčią tautinius rūbus. Dešimtmečius Onutė dirbo muzikos mokytoja ikimokyklinėje įstaigoje, laisvalaikiu rišo juostas. Tame pomėgyje praeities nėra, nes kiekvienai naujai tautodailės darbų parodai menininkė nuriša, nuaudžia naujų kūrinių. Ši kūrybos kryptis tautodailėje viena sunkiausių, mat reikalauja didelio kruopštumo, jokia klaidelė negalima, nes bendrame kontekste išdavikiškai matoma. Ne taip jau seniai tautodailininkų skyrius įrašė puikius vaizdo pavyzdžius, kaip kuria ir dirba mūsų tautodailininkai. Onutės darbo technika, kaip kuriamos rištinės juostos, sulaiko kvapą – suktukas pirštais, mazgelis, timptelėjimas, ir visa tai ritmingai, ramiai, iki tol, kol pasimato juostos atkarpėlė.

Onutė Deniušienė Akmenės kraštą garsino ne vien tautodailėje. Muzikos mokytoja  ekspertė Onutė Deniušienė dar iki užtarnauto poilsio aktyviai dalijosi idėjomis,  kas gali būti įdomu kitų kraštų kolegoms.  Anuomet ikimokyklinės įstaigos muzikos mokytoja O. Deniušienė sakė priėmusi pasiūlymą parengti pranešimą  apie neformaliojo ugdymo mokytojų patirties sklaidą ne tik dėl to, kad turi, ką papasakoti apie savo ir kolegų patirtį, norėjosi pristatyti savo kraštą, įstaigą. Parengusi  daugiau nei pusantro šimto skaidrių su renginių, projektų, užsiėmimų nuotraukomis, sakė siekusi parodyti, kokia veikla ikimokyklinėje įstaigoje galima po pagrindinių ugdymo užsiėmimų, kokia to prasmė ir kur rasti idėjų. Apžiūrėję muzikos mokytojos ekspertės Onutės Deniušienės priemonių mokyti muzikos „arsenalą”, galite likti nustebinti. Muzikuoti galima ir kokoso riešutu, ir mango kauliukais, ir popierinėmis lazdelėmis, ir akmenukais.   Muzikos mokytojos patirtis sukaupta per 44 darbo  metus. Parengta ir išleista autorinių kūrinių knygelė „Padainuokim ir pašokim”. Tai štai, kokie mūsų krašto tautodailininkai.

 

Gydo menu

Taip sakoma apie meno terapeutę, LSMU lektorę, psichikos sveikatos centro specialistę Ingą MUSULIENĘ, ventiškę, kuri šimtams įvairaus amžiaus žmonių padėjo ir padeda atsigauti po įvairiausių psichologinių traumų, ligų. Taip pat ji į sėkmę palydėjo ne vieną talentingą jauną žmogų, ar dirbdama su įvairiomis psichikos ligomis sergančiais asmenimis parodė takelį į dvasinę ramybę.

Prieš keletą metų kalbinau Ingą. Tuomet ji pasakė, kad: „Jei darbą pasirenki išklausęs proto balso – dažniausiai daug uždirbi, bet vargsti 40 metų. Jei nueini paskui širdį – turtų neužgyveni, bet nelauki darbo dienos pabaigos, jei metams bėgant ir prarandi ne vieną gyvenimo džiaugsmą, mielas darbas visada su tavimi.“ Tuomet jos pagrindinė darbovietė  buvo Ventos socialinės globos namai –  dailės terapeutė, ir ji  nuėjo paskui širdies balsą.

Socialinius mokslus baigusi moteris nuo jaunų dienų dirbo Ventos socialinės globos namuose – keitėsi tik darbų pobūdis. Dirba psichikos sveikatos centre. Studijos Lietuvos sveikatos mokslų universitete ir Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultete sudėliojo žinias ir patirtį į tinkamas lentynas. Inga kilimo iš Ventos, ten baigė mokyklą, studijavo ir dirbo. Nuo mažumės Ingai patiko gamtos dovanos – šakelės, pagaliukai, gėlės, jai pajūris – lobių skrynia, o miškas – dosnusis senelis. Ji LSMU programos dėstytoja, be galo džiugu, kad Lietuvos sveikatos mokslų universitetas yra užmezgęs socialinės partnerystės ryšius su Akmenės sveikatos centru, kuriame. Ingos Musulienės kūryboje apstu įvairiausių smulkių detalių – didžioji dalis gamtos dovanos.