Viena akimi pažiūrėti į Belgiją (2)
Geras laikas gyventi ir pasauliu domėtis. Jei pats negali išvažiuoti, gali apie pageidaujamą šalį parsisiųsti įvairiausių filmų, kurie parodys geriausias ir blogiausias puses. Kai negyveni aplankytoje šalyje, nuomonė apie ją susidaro iš patirčių. Jei tave apgavo, nukentėjai ar nepavyko su orais, galima apie šalį susidaryti prastą nuomonę. Tuomet tavo įspūdžiai, kuriuos perteiki žmonėms, gali būti neobjektyvūs. Lygiai tas pats dėl gerų emocijų, kurios gali būti per daug palankios, nes tau keliauti pavyko. Tad ir į šį pasakojimą žvelkite pagal savo patirtį. Bet vienas dalykas yra Belgijoje tikras – įstatymai galioja ir žmonės jų paiso. Nekalbu apie atvykėlius, kurie ir per dešimtmetį neišmoko kalbos, nepriėmė papročių, ir kaip matome šiomis dienomis, kelia riaušes ir niokoja netgi valstybės saugomą istorinį paveldą.
Pas direktorių pasikalbėti
Suklusau ties viena skaitytojo mintimi – patirtimi, kad belgai nedraugiški ir skundikai. Jokios darbinės patirties toje šalyje neturiu, tik daugelio metų svečiavimosi. Su dešimtmečius ten gyvenančiais artimais žmonėmis ta tema pasikalbėjau. Ir jų nuomone, mes vis dar gyvename sovietinio „draugiškumo ir vieningumo“ supratimu. Belgų kompanijose dirbant pasakyti viršininkui apie netinkamą kolegos elgesį ar blogai atliktą darbą įprasta. Ir niekas to nevadina skundimu, mat tas skundikas tau pačiam į akis pasakys, ką galvoja, o paskui lyg niekur nieko galėsite prie vieno stalo papietauti. „Paskųsdamas“ jis apsaugo save ir tave nuo galimai blogesnių pasekmių. Vargu, ar bus kitaip, nes taip auklėjami vaikai nuo mažens. Mokykloje ant direktoriaus kabineto durų, kurios visada atviros, yra plakatas – užeikite, kada norite pasikalbėti. Patikėkite, eina „šniūrais“, pagal mus – skųsti. Pagal juos – pasakyti tiesą. Dažniausiai nei skundikui, nei nusikaltusiajam nieko nebūna. Su vaikais pasikalbama, jie toliau lyg niekur nieko draugauja. Man apie pasikalbėjimus pasakojo anūkas. Pamokslavau: nebūk išdavikas – niekada neskųsk draugų. Manęs nesuprato… Pavyzdžiui, pamatei, kad koks nors mokinys palangę braižo – tiesiu taikymu pas direktorių. Vyksta pokalbis. Kaži kaip vaikai išlieka draugais. Kaip būtų pas mus?..
Visas rašinys lapkričio 18 d. numeryje
Roma JONIKIENĖ
Bus daugiau
Nuotraukose: kaimo valdžios pastatas, ligoninė, kapinės, bažnyčia
