Vieno klausimo interviu

Ar atlaidai – vienija bažnyčią ir visuomenę?

Gražina BLINKINIENĖ, Kruopių miestelio Carito vadovė: „Susibūrėme moterų būrelis į Caritą, tvarkome parapijos namus, kuriuose kaupiame vertingus eksponatus.. Man, mano šeimai, Šv. Onos atlaidai Kruopiuose yra mieliausia širdžiai šventė. Visas miestelis gardžiai kvepia – žmonės verda, kepa, stalus kiemuose dengia, laukia artimųjų. Visi mes ko nors laukiame ir viliamės, todėl meldžiamės. Kruopiai atlaidais žinomi nuo seniai. Kiek pamenu, jie visada buvo gausūs maldininkais, suvažiavusiais artimaisiais. Mane tai jaudina.“

Elena NAVICKIENĖ, klykoliškė: „Klykoliai visiems buvo žinomi Šv. Mykolo ir Roko atlaidais rugsėjui baigiantis. Iš vaikystės prisimenu – atlaidams visada pasisiūdindavome naujas sukneles, į plaukus įsipindavome kaspinus ir trys seserys nuo ankstyvo ryto laukdavome, kada gi eisime į bažnyčią. Į atlaidus tėvai nešdavosi lauknešėlį, nes susėsdavome kartu su giminėmis po medžiu laukuose – kalbėdavomės. Visada tėvas nupirkdavo cukruotų saldainių. Iki šiol man mieli Šv. Mykolo atlaidai.“

Šeštadienio numeryje kalbino Roma JONIKIENĖ.