Vieno klausimo interviu

Ar būtina žvalgytis po pasaulį?

Alvydas GRICIUS, Naujosios Akmenės miesto gyventojas: „Mano didžiosios kelionės buvo „anais“ laikais, kai dar dirbai cemento gamykloje. Niekada neatsisakydavau kur nors nuvažiuoti: esu lankęsis Gruzijoje, Armėnijoje, Ukrainoje, buvau Vokietijoje, Doinos miesto cemento gamykloje. Manau, dabar į kai kurias mano aplankytas šalis nuvažiuoti būtų brangiau, nei į užsienį. Jau koks dešimtmetis į jokią svetimą šalį nevažiavau, man brangu. Bet į trumpas keliones po Lietuvą, Latviją važiuojame dažnai. Pernai važiavome palei Nemuną apžiūrinėdami pilis. Nedaug kainavo su grupe turistų. Kas vyksta Naujojoje Akmenėje, žinau viską, nes minu dviratį. Kur, kokie darbai prasideda – numinu pasižiūrėti. Dažną kartą stebiuosi savo bendraamžiais pensininkais – nieko nežino, nesidomi. Sakau jiems, kad jau baigiama sutvarkyti tarp Ramučių ir Respublikos gatvės vieta poilsiui, o šie nustebę klausia, kokia vieta, kas ten padaryta?

Justė RAMANAUSKAITĖ, studentė: „Nuo vaikystės „kliedėjau“ kelionėmis. Kieme žaisdavome tokį žaidimą: kuris nors vaikas pasako šalies pavadinimą, o visi kiti pasakoja tarytum ten buvę. Visokių paikysčių prikalbėdavome, kad Šiaurės Ašigalyje auga bananai, kad dykumoje daug gražių gėlių. Nelabai ką žinojome apie pasaulį. Mano tėvai mėgo ir mėgsta keliauti. Toli nuo namų nevažiuodavome – apsistodavome prie Meižių ar Platelių ežerų. Gal prieš dvejus metus su draugu nuvažiavome prie Meižių ežero – baisu, apleistas, prie vandens senosiose vietose nebėra priėjimo. Esu lankiusis daugelyje Europos šalių, o Amerikoje dirbau pagal studentų mainų programą. Kelionių neatsižadu. Žvalgytis po pasaulį būtina, jei nori suprasti, kas vyksta.“

Kalbino Roma JONIKIENĖ