Vieno klausimo interviu. Ar tikrai skurstame?

Jei taip vadinamą skurdą, apie kurį priešrinkiminėmis dienomis labai mėgstama kalbėti, sulygintume su pirkimų pajėgumais, drąsiai galėtume sakyti, kad dejonės gerokai perlenktos. Prieš Velykas į prekybos centrus reikėjo brautis, laukti eilėse, o pusfabrikačius, mėsą, tortus  darbuotojai nešė ir nešė. Žiūrint į tokius vaizdus, norom nenorom savęs klausi: ar tikrai skurstame?

Rimantas REKAŠIUS, Naujosios Akmenės miesto gyventojas: „Aš taip pat atkreipiau dėmesį į pirkinių gausą. Retas kuris prieššventinėmis dienomis prekybos centre pirko duonos ir pieno. Vežimėliuose pūpsojo mėsos gaminiai, tortai, šakočiai, kitokie nepigūs skanumynai. Pavyzdžiui, viename prekybos centrų neliko mėsos, virtinose tirpo tik ją šaldę ledukai. Tai rodo, kad žmonės gyvena gerai. Ir tikrai vežimėlius stūmė ne milijonieriai, sakyčiau – daug pensininkų ir man pažįstamų nuolat dejuojančių „varguolių“.

Edita SIDABRIENĖ, Ventos miesto gyventoja: „Mano nuomone, sumaišėme skurdo ir naudos išpešti siekiančiųjų sąvokas. Didžioji dalis dejuojančiųjų, kad badauja, iš parduotuvių išeina tempdami maistą didžiaisiais  maišeliais. Netgi piktinasi, tyčiojasi iš maisto davinių. Tai jiems kruopos prastos, tai žirneliai ne to gamintojo. Žmonės taip priprato prie šelpimo, kad išlepo. Tie, kurie vargsta realiai, į viešumą neina, dėkingi už viską. Mus taip mokė, ir mes vaikus mokome, jei negali pats užsidirbti, padėkok visiems, kurie tau padeda. Ir valstybei. Nes valstybė šelpia mūsų pinigais.“

Kalbino Roma JONIKIENĖ. Interviu šeštadienio balandžio 27 d. „Vienybėje“.