Kaimynystė į vargą ir nuostolius

Apie gerą, saugią  kaimynystę pasakojamos istorijos nuteikia mus ramiam ir kur kas malonesniam gyvenimui, nei kaimynystė su triukšmaujančiais, geriančiais ar bendrų susigyvenimo taisyklių nepaisančiais žmonėmis. Išvada dėl kaimynystės paprasta – arba jums pasisekė, arba ne. Jei pasisekė, reikalui esant kaimynai jums padės visaip, kaip gali, net nuoširdžiau už artimuosius. Jei nepasisekė, kentėsite nepatogumus, patirsite žalą, ir nebus kam pagelbėti. Nes visos be išimties valdiškos institucijos „nieko negali padaryti“.

Naujosios Akmenės Respublikos gatvės 18 name gyvena garbaus amžiaus moteris Liubovė. Jos butas trečiajame aukšte, tvarkingas, prižiūrėtas tiek, kiek aštuntą dešimtį perkopusi šeimininkė gali. Padeda jai socialinės tarnybos, nes moteris dėl ligos sunkiai vaikšto. Sakė, yra dėkinga visiems, kas padeda. Ir kaimynų ji turi visokių – draugiškų, užsukančių pasikalbėti, padėti, ir tokių, nuo kurių savivalės nukenčia ne pirmą kartą. Pasakodama jai nutikusius blogus dalykus dėl viršum jos buto gyvenančių kaimynų elgesio, Liubovė nepraranda vilties, kad sulauks oficialios pagalbos iš UAB „Akmenės būstas“, iš seniūnijos ir iš draudimo kompanijos. „Gyveni ir mokaisi. Gerai, kad turėjau supratimo apdrausti butą. Jei ne,  būčiau gyvenusi geltonais dryžiais nutekėjusiomis lubomis ir sienomis. O po paskutinio kaimynų „pasidaužymo“ įtrūko ir gabalais ištrupėjo lubos“, – pasakojo Liubovė.

Moters pasakojimu, remontus viršum jos bute gyvenantys žmonės pradėjo senokai. Pirmas nemalonus ir lubas, sienas sugadinęs incidentas buvo vasarą. „Remontuodami, griaudami pertvaras kaimynai užkimšo vandentiekį. Ateina žemiau manęs gyvenanti kaimynė, klausia ar aš dar nenuskendau, mat iš manęs pas ją pliaupia vanduo. O aš virtuvėje sukinėjuosi ir nematau, kad kambaryje darosi. Vanduo tekėjo sienomis, šviestuvais…

Roma JONIKIENĖ

 

Visa rašinys lapkričio 29 d. numeryje