Žardelių koplytėlės mena gilią praeitį (2)
Papilėniškis Stasys Beržinis yra neįtikėtinos valios žmogus. Ir tai įrodo keli esminiai dalykai: apsisprendimas išsaugoti giminės paveldą ne asmeniniu interesu, o kelių kaimų istoriniu pagrindu; atkaklumas ieškant duomenų. Tiktai tie, kas yra susidūrę su darbu archyvuose, duomenų rinkimu, jų autentiškumo patikrinimu, žino, kokia tai „katorga“, žinoma, šiuo atveju gerąją žodžio prasme. Ir surinkęs duomenis, Stasys užrašų nesuguldo į stalčių – jis imasi darbo. Apie tai paskelbia, ieško visų būdų, kaip atstatyti sunykusį praeities turtą arba sukurti tai naujai. Paskaitysite dar vieną istoriją, kaip išlaikomas dvasinis ir atminčiai svarbus palikimas.
„Vienybės“ komentaras
Laikas mus jau skubina
Koplytėlė atlaikė karą, net 1944 metais per Žardelių kaimą ėjusios fronto linijos niokojamą jėgą. Aš relikviją dar prisimenu originalią. 1960 -aisiais, išvarius žardeliškius iš savo sodybų, prasidėjo žemės melioravimo darbai. Buvo užkasti sodybų likučiai, išnaikinti sodai. Kaip man pasakojo šių darbų dalyvis buldozerininkas Daunys, buvo nurodymas užkasti ir koplytėlę. Jis darbų vykdytojui siūlė statinį palikti, nes niekam netrukdė. Leido, tik kryžių paliepė nuimti. Daunys su bendradarbiais kryžių užlenkė į nugarinę dalį ir jo nebesimatė. Figūrėlės kažkur dingo.
1990 metų pavasarį koplytėlę tokią ir radau. „Žemūktechnikos“ darbuotojų Kazio Lengvenio, kalvių Juozo Taujenio ir Janavičiaus paprašiau kryžių atstatyti į buvusią vietą. Vyrai tą padarė. Sužinojęs apie koplytėlės atstatymo darbus, Aloyzas Balčiūnas (Antanas ir Ona Beržiniai buvo jo seneliai iš mamos pusės) pasiūlė aptverti koplytėlę. Jis surado Ventoje gyvenantį meistrą, kuris pagamino medinę tvorelę. Bedirbant kilo idėja suorganizuoti buvusių žardeliškių susitikimą ir pašventinti atstatytą koplytėlę. Šventę, nors pylė kaip iš kibiro, padarėm…
Visas rašinys penktadienio numeryje
nuotraukos iš archyvo

