Akmenės miesto gaisrinės istorija
Rajono ugniagesiai gaisrininkai mini 100 metų veiklos sukaktį. Akmenės mieste oficiali kova su ugnimi pradėta seniai. Prisimenant tolimus įvykius, galima pasidžiaugti milžiniška pažanga. Tačiau idėja – tarnybos tikslai ir paskirtis – nepasikeitė. Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos būstinėje saugomi raštiški prisiminimai, kaip kūrėsi savanorių ugniagesių draugija, kokie buvo žingsniai iki šiandieninės tarnybos.
Ėjo 1919-ieji metai. Antrieji Lietuvos nepriklausomybės metai. Po reformos, kai valdžia naujakuriams skyrė žemės, būta įvairių nesutarimų – netgi tragiškų. Dažnai ūkininkų ir naujakurių kivirčai baigdavosi ugnimi. Akmenės miestelio ir aplinkinių kaimų gyventojai, baimindamiesi nelaimės, nusprendė suburti savanorių ugniagesių draugiją. Steigiamasis susirinkimas buvo numatytas balandžio mėnesį. Užėjus ankstyvam pavasariui, susirinkimą teko atidėti, reikėjo griebtis ūkio darbų. Apdirbus darbus ir atėjus atokvėpio metui, rugpjūčio mėnesį buvo sušauktas miestelio susirinkimas. Pasiūlyta sukurti Akmenės miesto savanorių ugniagesių draugiją. Sumanymui pritarta. Draugijos įkūrimo data laikomi 1919 metai. Susirinkime išrinkta draugijos taryba. Tarybą sudarė trys žmonės. Tai buvo Akmenės miesto gyventojai : F. Meicleris, J. Šapko, J. Pranckevičius. Draugijos pirmininku išrinktas F. Meicleris. Draugijai pradėjus veiklą, pirmiausia susirūpinta inventoriumi, juk kibiru vandens gaisro neužgesinsi. Iš draugijos narių rinktas mokestis. Ūkininkai mokestį mokėjo nuo žemės ploto. Už surinktus pinigus nupirktas gaisrinis inventorius: vežimas, rankinis vandens siurblys, statinės vandeniui, žarnos, švirkštai. Surinktais pinigais skatinti ir apie gaisrą pranešę gyventojai. Už pranešimą apie gaisrą buvo mokami 5 litai.
Daugiau trečiadienio, gegužės 15 d., „VIENYBĖJE“