AB „Akmenės cementas“ žmonės
Profesionalumas ir susiklausymas
Trisdešimt dvejus metus pamainos meistru dirbantį Valentiną Labeikį gamybos cecho viršininkas Romualdas Jagiela apibūdina kaip puikų savo darbo žinovą profesionalą. Meistras savo pamainos darbuotojus irgi įvardija kaip aukštos klasės profesionalus.
Technologinio proceso valdymo širdis – pultinė. V. Labeikis sako, kad jo pamainoje dirbantys degimo krosnies operatoriai Arvydas Jucevičius, Darius Kiršys, anglies malūnų operatorius Haroldas Pipiras yra „kieti“ vyrukai, sugebantys valdyti situaciją.
Svarbiame degimo bare dirba trys degimo operatorių padėjėjai – Jonas Kovera, Andrius Skietris ir Arūnas Norbutas. Anglių malūnų operatoriaus padėjėju dirba patyręs Stanislovas Ramanauskas. Cemento malimo bare daug metų dirba malūnų operatorius Vytautas Pilipūnas, kuris pakeitė pensijon išėjusį Aleksą Bielskį. Operatoriui padeda padėjėjai Marius Biliūnas ir Nerijus Tamašauskas.
Autoriaus nuotraukose: Valentinas Labeikis; Darius Kiršys (kairėje) ir Arvydas Jucevičius; Haroldas Pipiras; Vytautas Pilipūnas.
Geležinkelio montuotojas Gintautas
Šaltiškių geležinkelio stotelės Lietuvos geležinkelių žemėlapyje nerasi, nes tai AB „Akmenės cementas“ žinybinio kelio vienetas. Šaltiškių stoties kelius, pačią atšaką karjere tvarko du šios tarnybos kelio montuotojai – netrukus auksinį jubiliejų švęsiantis Gintautas Tavilavičius ir kolega Petras Kučikas. Gintautas gimė ir augo Barvydžių kaime, čia baigė tuometinę aštuonmetę mokyklą ir įstojo į Šiaulių politechnikumą. Baigęs mokslus įgijo metalo apdirbimo pjovimu specialybę, bet jos prireikė tik karinės tarnybos Baltijos laivyne metu – G. Tavilavičius dvejus metus Kronštato karinėje bazėje buvo tekintoju techninio aptarnavimo kuopoje. Grįžęs namo įsidarbino cemento įmonės geležinkelio transporto cecho kelių remonto tarnyboje, kurioje buvo dirbęs ir jo tėvas.
Prisiminimai veteranui atgaivina azartą
Netrukus 80-ąjį gimtadienį švęsiantis Pranas Znutas, prieš 60 metų baigė Papilės vidurinę mokyklą ir įsidarbino cemento gamyklos geležinkelio transporto ceche. Priėmė mašinisto padėjėju, nors pačios profesijos mokėsi iš pirmojo mašinisto Jono Mastausko, vėliau – Petro Gajausko. Po karinės tarnybos dar trejus metus dirbo padėjėju, pradėjo neakivaizdines studijas tuometinio Kauno politechnikos instituto mašinų gamybos fakultete. Mokslas institute kardinaliai pakeitė Prano profesinį augimą. Iškviestas pas gamyklos vyriausiąjį inžinierių O. Stanulionį išgirdo pasiūlymą, o konkrečiau – jau priimtą nutarimą skirtį jį ką tik pradėjusio veikti šiferio cecho pamainos meistru. Cechui tuomet vadovavęs Medardas Juozapavičius jau perdavinėjo reikalus naujam vadovui Henrikui Matulevičiui…
1970 metais P. Znutas baigė institutą ir sulaukė mechaninio cecho viršininko Jono Jarmolajevo pasiūlymo imtis meistro pareigų…
Apie cemento įmonės žmones Sauliaus Gajausko išsamūs pasakojimai rugpjūčio 26 d. „Vienybėje“.
Autoriaus nuotraukos