Afganistano istorija. Kodėl mūsų vertybės nenugalėjo
NATO
Didžioji tragedija įvyko 2001 metų rugsėjo 11 – ąją JAV per Al Queda išpuolį. Tuomet JAV Prezidentas Džordžas Bušas pareikalavo, kad talibanas išduotų Afganistane besislapstantį Al Qaeda lyderį Osama Bin Ladeną. Atsisakyta. Amerikiečiai surengė oro atakas, vėliau ir antžeminę ataką. 2001 metų gruodžio pabaigoje Bonoje (Vokietija) pasirašytas susitarimas dėl naujos valdžios kūrimo, nes talibai išstumti iš šalies.
2002 metais JAV kariškų buvo 4100, 2008 metais- jau 27tūkst., 2006 metais prie JAV pajėgų Afganistane prisijungė ir NATO.
Dešimtmetį persekiotas Bin Ladenas 2011 metų gegužės 1 rytą buvo nukautas specialios operacijos metu slėptuvėje Pakistane. Tais pačiais metais Jungtinės Tautos tarpininkavo tarp anuomet veikusios Afganistano vyriausybės ir talibano derybose. 2014 metais dalis koalicijos pajėgų buvo išvesta – liko tik 13 tūkst. karių. Deja, 2014 metais Pakistanas surengė ataką šiaurėje prieš maištininkus kovotojus, kurie, gelbėdamiesi vėl plūstelėjo į Afganistaną. Pradėjo augti kitų teroristinių organizacijų, užėmusių Al Qaed- (os) vietą įtaka. Koalicijos pajėgos užsilaikė. 2018 metais pradėtos tiesioginės derybos tarp JAV ir Talibano.
2021 metų balandžio 14 dieną JAV Prezidentas Džo Baidenas paskelbė, kad iki šių metų rugsėjo 1 dienos JAV armija iš Afganistano bus išvesta. Savo pajėgas suskubo išvedinėti ir koalicijos partneriai iš NATO šali, pasitraukimas tapo desperatišku – skubėta evakuoti ne tik savo karius bei civilius piliečius, norėta pasirūpinti ir koalicijos kariams talkinusiais Afganistano piliečiais – vertėjais, mokytojais, bijantiems talibų valdžios. V. Reklaitis sako, kad tokių žmonių labai daug, jei tik keliolika nedidelių misijų NATO pajėgose turėjusi Lietuva pargabeno 170 asmenų, tarp kurių daugiausia vertėjavusių ir jų šeimos narių…
Daugiau apie tai šeštadienio, rugsėjo 18 d. numeryje Ramūnas ŽIMANTAS