Akmenės krašto ambasadorius. Prezidentų lakūnas: reikėjo berniukui padangių žydrų
Prieš ketverius metus, taip pat gegužę, laikraštis sulaukė ilgametės pedagogės Irenos Trušinskienės laiškelio. Be jo nebūtume žinoję, kad prezidentus Lietuvoje skraidina kraštietis, ventiškis. Mokytoja rašė: „Šiuo įvykiu noriu su kuo nors pasidalinti. Buvo puiki diena, kieme džiaugiausi artėjančiu pavasariu, ir staiga nuo vaizdo net pritūpiau. Iš rytų pusės visai žemai, vos nepalietęs eglių viršūnių išniro didžiausias lėktuvas. Pilkos spalvos. Tokie čia neskraido. Galvoje sukosi mintis: jis tuoj užkris ant mano namo. Tačiau lėktuvas pakilo aukščiau ir nuskrido link Ventos.
Po kiek laiko išgirdau televizijos laidoje ,,Mokslo sriuba“ apie Ventos mokyklos mokinį Mindaugą Garbenį, lakūną, turintį karininko rangą. Juk aš jį mokiau fizikos… Buvo susitelkusi asmenybė. Protingas žmogus. Ar apie jį žino mūsų rajono žmonės? Juk būtų įdomu sužinoti? Norėčiau pasveikinti Mindaugą, jam palinkėti sėkmės ir paklausti – ar tai nebuvo jo skrydis gimtinėje, juk stebuklų gali būti ir Akmenės rajone.“ Štai tokia buvo žinutė.
„Vienybės“ komentaras
Tėviškės dangus – žydras ir saugus, malonu pasakyti, kad tuo rūpinasi kraštietis, ventiškis, Šiauliuose gyvenantis Mindaugas GARBENIS. Jis karo lakūnas.
Mindaugas dabar?
Esu kariškis, šiuo metu gyvenu Šiauliuose, nuo 2007 metų tarnauju Karinėse oro pajėgose, šiuo metu karinių oro pajėgų štabe, operacijų skyriaus viršininku. Nuo 2007 metų po karo akademijos baigimo pradėjau karo lakūno kelią, aktyviai skraidžiau iki 2023 metų orlaiviais L410, C-27, Spartan. Vis dar esant poreikiui ir galimybėms stengiuosi skraidyti, palaikyti lakūno instruktoriaus kvalifikaciją.
Jei reiktų trumpai nupiešti žodžiais savo gyvenimą Akmenės krašte, koks piešinys būtų?
Gimiau Akmenėje, augau Ventoje, tad piešinys būtų saulėtas Ventos upės vingis su daug žalumos ir besimaudančiais vaikais, tėvais.
Ką atsimeni iš gimtinės ryškiausiai, dažniausiai, o gal ir kasdien? Kokius žmones, padėjusius formuoti tavo požiūrį į pasaulį? Kokias veiklas, padėjusias gyvenime, mini geru žodžiu?
Iš gimtines labiausiai prisimenu savo trenerį, mokytoją Vytautą Šiurkų. Jis užkrėtė mane jėgos trikove, formavo kaip sportininką, vežė į sporto varžybas, jo sporto klubą „Liga“ , kuriame tikrai daug laiko praleista. Savaime suprantama, kiemo, mokyklos draugus, su jais susijusius įvykius ir nuotykius. Naujosios Akmenės savanorių pajėgų štabą ir jo karius. Prisimenu daugelį mokytojų iš Ventos vidurinės mokyklos, kurie perteikė žinias ir formavo charakterį. Savo auklėtoją Zitą Vaitkevičienę, kuri buvo reikli ir griežta, bet teisinga.
Lakūnu norėjai būti nuo mažens?
Nuo mažens matydavau kylančius sklandytuvus…
Ramūnas ŽIMANTAS
Visas rašinys gegužės 16 d. numeryje
Mindaugo Garbenio archyvo nuotrauka