Atviras pokalbis apie skaudžius išgyvenimus padeda ieškoti išeities

Pusė Lietuvos gyventojų turi teigiamas nuostatas į psichikos sveikatos sutrikimų turinčius asmenis. Vis dėlto, psichikos sveikatos stigma Lietuvoje vis dar gaubia daug gyvenimo sričių – gyvenimą bendruomenėje, darbą, švietimą, sveikatos priežiūrą. Psichikos sveikatos ambasadorius – žmogus, kuris dalijasi savo patirtimi apie psichikos sveikatos sunkumus savo arba savo artimųjų gyvenime. Šie žmonės siekia keisti kitų požiūrį į psichikos sveikatos sutrikimus, skatinti pozityvias nuostatas ir elgesį juos patiriančių žmonių bei jų artimųjų atžvilgiu.

Stanislovas yra Strėvininkų socialinės globos namų socialinio darbuotojo padėjėjas. Rimtas, solidus ir stiprus vyras ryžosi papasakoti apie savo sunkių išgyvenimų kupiną praeitį, apie tai, kaip jam pavyko įveikti jam skirtus išbandymus ir sunkumus ir tapti tuo, kuo jis yra dabar.
Netikėtas buvo klausytojams buvo Stanislovo pareiškimas, kad vaikystėje jis buvo truputėlį kitoks nei visi kiti „normalūs“, turintys tėvus ir mamas vaikai. Vos sulaukęs septynerių pateko į specializuotą globos ir ugdymo įstaigą, tais laikais vadinamą „internatu“, kadangi augo nepilnoje šeimoje be tėvo, tik su mama, kuri dėl sunkių gyvenimo sąlygų ir netinkamo elgesio negalėjo jo tinkamai auklėti ir prižiūrėti. Mama gėrė. Buvo nuspręsta paimti jį, septynmetį berniuką, valstybės globon. Žinoma, tai jam buvo skaudu ir nepatiko. Jis labai mylėjo savo mamą, mylėjo tokią, kokia ji buvo ir neketino su ja skirtis. Sužinojęs apie tokį sprendimą, jis pabėgo iš namų ir tikėjosi pasislėpti, kad tik neišvežtų. Tačiau tai tebuvo vaikiškas naivumas. Vaiką surado, nors ir apipylė padrąsinančiais pažadais, išvežė į nežinomybę.
Dėl savo likimo mamos jis neteisia, prisimena ją su ilgesiu ir meile. „Kas aš toks, kad ją teisčiau, juk ji padovanojo man gyvybę, pagimdė sveiką ir grąžų. Juk nenumetė kur į konteinerį, mylėjo taip, kaip mokėjo, augino taip kaip išgalėjo. Esu ir būsiu jai dėkingas už tai, meilės ašarų kupinomis akimis, – kalbėjo apie mamą jis. – Juk ji mano mama.“
Tačiau ta atskirtis, tas stigmatizuojantis ženklas, kad tu neturi normalių namų ir tėvų, visuomenės požiūris, turėjo įtakos formuojantis jo asmenybei. Tai pat kaip dieną ir naktį trunkanti kova už būvį, nuomonės, vertybių ir principų gynimas. Vietoje žodžių: „tu nekaltas, kad tavo šeima tokia“, dažniau tekdavo Stanislovui pajusti aplinkos spaudimą. Tai versdavo jaustis kaltu.
Daug drąsos reikia viešai kalbėti apie tai, nes be galo jautru liestis prie tokios temos ir jos pasekmių. Tačiau labai verta, nes tai būna savijautą keičiančio patyrimo pradžia. Stanislovui baigus pasakojimą, daugelis klausytojų braukė ašarą, ir dėkojo už šiltus žodžius.
Kitokios patirties turi Eligijus. Jo paskandinti alkoholyje metai ne tik žlugdė jo paties gyvenimą, bet ir žeidė artimuosius. Jis dalijasi mintimis ne tik apie tai, kas padeda pakilti iš alkoholio liūno, kaip įveikti visuomenės nuostatas, kokia galinga gali būti šeimos palaikymo jėga, ir kaip gyventi atsispyrus nuo praeities. Šiandien Eligijus padeda ir kitiems. Jam šiandien už palaikymą ir nuorodas dėkinga Ramunė.
Skaudi Ramunės patirtis vaikystėje, išgyvenimai, nuo 16 įstūmę į alkoholizmo liūną ir nelengvas jaunos moters kelias iš priklausomybių ne tik jaudina, bet ir paakina kalbėti apie stigmatizuojantį visuomenės požiūrį, diskriminaciją. Jaustis teisiamam yra sunkiau, nei patirti patį psichikos sveikatos sunkumą.
„Nors viename iš susitikimų pati susigraudinau, sulaukusi supratimo ir palaikymo, bet jaučiausi gerai, galėdama pasipasakoti. Man dėkojo ir linkėjo tvirtybės“, – potyriais po susitikimų dalijosi Ramunė. Tai tik įrodo, kad toks dalijimasis psichikos sveikatos ambasadoriui yra galimybė įgyti daugiau pasitikėjimo savimi, būti išgirstam bei padėti kitiems geriau suprasti save ir prisideda prie pozityvių nuostatų formavimosi.

Kad ir kiek turėtume ryžto ir drąsos gyvenimo kelyje mums svarbūs yra žmonės, kurie eina šalia, svarbus palaikymas. Tačiau atsitinka, kad tas šalia einantis nuvilia, įskaudina. Kaip jaučiasi žmogus, gyvendamas su priklausomu, ką išgyvena stengdamasis padėti, kaip elgtis būnant šalia sveikstančio, kaip neprarasti savęs ir ryšio. Apie tai ir apie daug kitų jautrių temų sukasi pokalbis su psichikos sveikatos ambasadore Vilma. „Tai gali būti apie kiekvieną iš mūsų ar mūsų šeimos narį, draugą, bendradarbį, kaimyną,“ – kalbėdama apie patirtis gyvenant su nuo alkoholio priklausomu žmogumi, apie pastangas gelbėti, apie tai, kaip pasikeičia gyvenimas būnan jau su bandančiu įveikti priklausomybę ir jau sveikstančiu artimuoju, sako Vilma.
Nuoširdus pasidalinimas drąsina. Šios skirtingos istorijos yra iš skirtinguose miestuose gyvenančių žmonių, tačiau juos jungia Medardo Čoboto trečiojo amažiaus universiteto įgyvendinamas projektas „Žvelk giliau“ ir psichikos sveikatos ambasadorių iniciatyvos savanoriška veikla.
„Mūsų – trečiojo amžiaus universitetų – bendruomenės tikslinės grupės amžiaus skirsnis 65+. Surengta susitikimų su Vilniaus, Kauno, Trakų, Elektrėnų, Kaišiadorių, Prienų, Alytaus, Panevėžio, Šilutės, Molėtų, Telšių kolegomis. Tai šviečiamasis projektas, kuriuo siekiama keisti su psichikos sveikata susijusias nuostatas, skatinti tolerantiškumą, mažinti diskriminaciją tokių asmenų atžvilgiu. Siekiame, kad žmonės įgytų amžiui adekvačias žinias ir nuostatas apie psichikos sveikatą, jos rizikos veiksnius, psichikos sveikatos sutrikimus ir jų prevenciją, atpažinimą ir valdymą. Tam ieškome galinčių padėti savanorių – psichikos sveikatos ambasadorių. Kalbėjimas apie psichikos sveikatos sunkumus įrodo, kad su jais susiduria įvairūs žmonės, nepaisant jų amžiaus, išsilavinimo ar statuso. Toks dalijimasis psichikos sveikatos ambasadoriui yra galimybė įgyti daugiau pasitikėjimo savimi, būti išgirstam bei padėti kitiems geriau suprasti save. Tai didelis ir svarbus žingsnis prisidedant prie visuomenės požiūrio kaitos, diskriminacijos bei stigmos mažinimo“, – apie projektą sako projekto koordinatorius Nacionalinės TAU asociacijos vykdantysis direktorius Gediminas Dalinkevičius.

Lilija SMALAKIENĖ

Ambasadorių iniciatyvos tikslas – įgalinti asmenis, patyrusius arba patiriančius psichikos sveikatos sunkumų ar susidūrusius su artimųjų psichikos sveikatos sunkumais, tapti psichikos sveikatos ambasadoriais savo bendruomenėse ir dalytis savo patirtimi šioje srityje.
Projekto organizatorius – Higienos institutas, projektą finansuoja – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija „Žvelk giliau“