Verslo idėjos. Virtuvėje visa Jolantos šeima

 

„Savas verslas“ – patraukliai skambanti frazė daugeliui nepabandžiusiųjų. Arba prakeiksmas ne vienam pasiklydusiam tame labirinte. Tačiau tie, kurie liko, turi kuo didžiuotis. Viena tokių – Ventoje maistą gaminanti Jolanta BUIŠIENĖ.

Kokia buvo pradžia?

Šiemet rugpjūčio mėnesį šventėme nedidelį 5 metų jubiliejų. Mums tai buvo didelė šventė. Negalvojom, kad pavyks taip ilgai išsilaikyti maisto gamybos versle. Maisto gamintojų yra daug, konkurencija gana didelė, ir žmonės labai išrankūs. Apie 20 metų jau dirbu virėja. Iš pradžių dirbau samdoma darbuotoja, o dabar dirbu savoje virtuvėje. Dirbau viena. Po to prisijungė vyras Rimvydas. Dar vėliau vyresnėlė dukra Livija prisijungė prie mūsų darbų. Ji baigė Kaune maisto technologijos specialybę. Ir, aišku, jauniausioji  dukrytė Rugilė padeda darbuotis savaitgaliais, kai nereikia eiti i mokyklą.

Kas gali būti puikiau, nei žmonės, dirbantys tai, ką išmano, ką geba geriausiai. Šeimos prisijungimas įvyko savaime, ar dėl to, kad reikia?

Iš pradžių bandžiau dirbti viena. Vyras grįžęs po darbų ateidavo man padėti: bulves skusdavo, daržoves ruošdavo. Po metų nusprendėm, kad geriau bus, jei į kitą darbą nebeis ir dirbs tik namuose. Dukra, kol mokėsi Kaune, dirbo restorane virėja. Po mokslų nenorėjo likti dideliame mieste ir grįžo į Akmenės rajoną. Rajone nebuvo daug tinkamų darbo pasiūlymų. Nusprendė dirbti pas mus. Aš labai džiaugiuosi, kad dukra liko dirbti su mumis. Ji jauna, pilna įvairiausių idėjų, labai veikli, mergina mums labai padeda. Livija dažniausiai bendrauja su klientais užsakymų klausimais. Taip pat Livija veda facebook,o puslapį, ji sugalvoja visus konkursus, stengiasi  pritraukti klientų. Šiuo metu Livija augina sūnelį, bet vis tiek dar prisideda prie mūsų darbų.

Ar nebuvo sunku iš samdomo darbuotojo tapti savininku? Kas vedė į priekį, kas labiausiai baugino?

Savininku tapti nebuvo sunku. Aš visada norėjau dirbti sau, su šeima, su vaikais. Būna dienų labai sunkių, darbo tikrai daug. Visada ryte keliuosi puse penkių ir atsigėrusi kavos pradedu savo darbą.

Iki šiol sunkiausia atsikelti ryte. Bet po pusvalandžio, pradėjus darbus, džiaugiuosi, kad nereikia niekur eiti, nereikia klausyti kitu nurodymų. Vasarą buvo atvažiavusi mano krikšto dukrytė iš Anglijos, ji labai stebėjosi ir džiaugėsi mūsų darbais…

Ramūnas ŽIMANTAS

Visas rašinys lapkričio 15 d.

Nuotraukos iš Jolantos asmeninio albumo.