Būkite svajonių verti
Kai „užsidega“ kaštonų žvakės, žinome, jog netrukus aidės paskutinis skambutis… Paskutinis skambutis ir 4b klasės mokiniams, su kuriais jaunystės sparnais skriejome į šią dieną.
Jaunystė sparnus brandina mokyklos suole, ir nežinia, į kokį padangių aukštį kūrybiškumas nuneš jauną žmogų, svarbu, kad jis gyvenime sielos akimis pamatytų šalia esančio skausmą, neviltį, širdies dosnumą, pagarbą, kad sielą nuolat maitintų gėris. Poetas Just. Marcinkevičius mokyklą yra palyginęs su duonos kepykla. Iškepti skanią ir skalsią duoną, kaip ir subrandinti asmenybę, didelis menas. Prasminga ir poeto Vyt. Mačernio mintis: kiekvienas esate šviesa, esate saulė, todėl neaimanuokite, kad aplinkui tamsu, jei nemokame sau kelio nušviesti…
Ryškiai Ramučių gimnazijos kieme žydi kaštonų žvakės. Žinome, kad tik trumpam, gražiai jaunystės akimirkai. Dėkoju mylimiems auklėtiniams už kartu išgyventas kūrybiškumo valandas, už darniai kartu nueitą kelerių metų atkarpą. Gero, palankaus jums vėjo sutinkant naujo gyvenimo Aušrą. Būkit savo svajonių verti….
Aldonos Kriaučiūnienės žodis auklėjamosios klasės mokiniams šeštadienio numeryje
Nuotraukoje: mokytoja su auklėjamosios klasės mokiniais