Čekistų operacija Jonaičiuose
Po partizano Juozo Daknavičiaus žūties Rimšių kaime sovietiniai čekistai netrukus surengė sėkmingą operaciją Antrųjų Jonaičių kaime. Juos pasiekė informacija, kad Stasio Krivicko sodyboje per Onines gali apsilankyti ir miško broliai.
1954 m. liepos 26-ąją Krivickų namuose buvo švenčiamos Oninės, dalyvavo nemažas būrys svečių. O sodyba jau buvo apsupta ir akylai stebima. Partizanas, dalyvavęs šventėje, pajuto pavojų. Sugalvojo pasinaudoti įkaitu. Pastvėręs vieną iš svečių, tikėjosi prasiveržti iš apsupties. Tai apsunkino čekistams užduotį, nušauti nekaltą žmogų jie nenorėjo. Kai atrodė, kad partizano planas pavyko, jis pastūmė žmogų tolyn, o pats šoko per griovį. Deja, iš pasalos jį pasivijo šūvių papliūpa. . Dar vienas partizanas buvo nukautas. Buvusio įkaitu pavardės nustatyti nepavyko. Nukautojo kūnas buvo nuvežtas į Akmenės KGB būstinės daržinę. Per kūno atpažinimo procedūrą paaiškėjo, kad tai Pranas Degutis – Nojus. Kilęs iš Šilalės rajono, miške nuo 1948 m. Tada taip pat buvo išsiaiškinta ir Repšių vienkiemyje birželio 2-ąją žuvusio Juozo Daknavičiaus- Kovo, gimusio 1919 m., tapatybė. Visa tai buvo surašyta Akmenės KGB įgaliotinio vyr. leitenanto L.Miškinio raporte LTSR KGB vadovui pulkininkui K.Liaudžiui.
Epilogas
Kalbant apie prieštaringo pokario įvykius, iškyla vienas klausimas, ar viso to reikėjo? Daugelio žmonių likimai liko sulaužyti, pralieta daug kraujo, kai kurie juo susitepė rankas. Štai Antanina Repšienė, pabėgusi nuo saugumiečių, prisiglaudė pas pažįstamus Biliūniškėse. Vieną naktį atėjo miško broliai ir ją išsivedė. Sklido gandai, kad ją „pakišo po velėna“. Taip mano bendraklasis Juozas Repšys su broliuku liko be namų ir mamos. Po daugelio metų bendravau su žuvusio partizano Juozo Daknavičiaus dukra Aldona Mockevičiene. Jos gyvenimas irgi ne rožėmis klotas. Mama mirė ją gimdydama 1942 m., o kai tėvas 1948 m. išėjo į partizanus, Aldona augo pas senelius Taraškus. Jai teko patirti ir stribų šautuvo buožės smūgius, kai buvo pasislėpusi po lova. Baigusi Biliūniškių septynmetę mokyklą Aldutė mokėsi geležinkelio technikume. Baigusi mokslus vienu metu dirbo Papilės geležinkelio stotyje budėtoja.
O po saugumiečių operacijos Krivickų sodyboje labiausiai nukentėjo Stasys Krivickas. Po eilinio „naktinių personų“ apsilankymo buvo smarkiai sumuštas, prarado sveikatą ir netrukus pasimirė. Buvo kalbama, kad jis informavo saugumiečius. Bet ar tai buvo tiesa, šiandien jau nebeišsiaiškinsime.
Rašydamas šį rašinį, daug informacijos gavau iš papilėniškio Adolfo Daunio
Tokia realybė.
Kiekvienam aišku, kad pokario partizanai buvo tarsi kamikadzės. Jie negalėjo perrašyti istorijos, ne visada pateisinami ir jų pasirinkti kovos metodai, bet nenuginčijama yra tai, kad Lietuvos išsilaisvinimo istorijoje jie paliko ryškius puslapius.
Igoris Jaroševas
Visas rašinys – kovo 25 d. „Vienybėje“