Dešimtmečio idėjos
Mūsų krašto žmonės jau tokie… sakyčiau, per kuklūs. Sumanęs kurį pakalbinti – sulauki apmąstymo tylos, paskui sakinio: „nieko reikšmingo nepadariau. Yra geresnių už mane.“ Taip dažnai su tokia situacija susiduriu, kad visada ieškau padrąsinimo. Bet kiti nepadarė to, ką padarei tu. Šioje veikloje tu esi puikus, kitas – gabus kitur. Pasidžiaukime vieni kitų sumanymais, veiklomis, gerumu.
Roma JONIKIENĖ
Pagarsindami pirmąją žinutę apie akmeniškę Vitą RADAVIČIENĘ, moters nekalbinome. Tai buvo oficiali informacija, kuria pasinaudojome bendram pasidžiaugimui, kad žmonės turi idėjų ir jas įgyvendina. Po kurio laiko kilo mintis, kad Vita užsiima jai mielu hobiu, ir, greičiausiai, prie rankdarbių praleidžia daug laisvalaikio. Ir nutiko taip, kaip su daugeliu kitų mūsų kalbinamų žmonių. Pažintis prasidėjo nuo sakinio „nieko reikšmingo nepadariau.“
Vita Radavičienė pati sau „užsisakė“ darbo. Ji mėgsta siuvinėti. Daro tai įvairiai – siuvinėja ant techniškai jau paruoštų drobių arba ornamentą nupiešia pati, jei siuvinys mažesnis. Vitos sesė dirba Akmenės miesto bibliotekoje. Išsikalbėjo – sesė išsakė idėją, kad reikėtų atnaujinti kampelį bibliotekoje, kuris skirtas Pasaulio teisuolei Onai Šimaitei atminti. „Aš ir prasitariau – galiu išsiuvinėti Onos Šimaitės portretą, kad būtų didelis, kaip nuotraukoje. Sesuo Diana perklausė – ar tikrai galėčiau? Pažadėjau, reikėjo imtis darbo…
Visas rašinys kovo 27 d. numeryje
Nuotraukoje iš asmeninio albumo Vita Radavičienė Mūšos tyrelio parko apžvalgos bokšto aikštelėje
