Naujosios Akmenės ligoninės 50-mečiui

METAI  OPERACINĖJE

Vieniems medicinos  darbuotojams paskyrimas į Akmenės kraštą  buvo kaip   kančia.  O štai bendrosios praktikos  slaugytoja  Staselė MORKUVIENĖ pasakytų: toks paskyrimas didelis  džiaugsmas!

Julija SEJAVIČIENĖ

Gimusi, užaugusi, vidurinę mokyklą baigusi Akmenėje,  ji su  Šiaulių medicinos mokyklos diplomu trejiems metams buvo išvykusi į Vilnių.  1977 metais kaip ant sparnų grįžo į Akmenę, į savo kraštą. Čia rado laimę.

Jauną medicinos darbuotoją iš pradžių įsidarbino medicinos slaugytoja terapiniame skyriuje, bet netrukus perkėlė į operacinę ir prikalbino imtis  anestezistės pareigų. Bedirbdama operacinėje susipažino su dirbti atvykusiu jaunu chirurgu Romansu Morkumi, sukūrė šeimą ir abu visą gyvenimą  Akmenės krašte.

Kai chirurginį skyrių perkėlė į ką tik pastatytą ligoninę Naujojoje Akmenėje, Staselę Morkuvienę paskyrė operacinės medicinos slaugytoja. Ji dirbo pirmąją dieną, kai pradėjo veikti  operacinė. Buvo ir paskutiniąją dieną, kai operacinę uždarė. Tai buvo 2010-aisiais.

-Išėjau paskutinė. Užrakinau duris. Ir skaudžiai perėjo per širdį – ši   patalpa  jau nebeturės šviesios vilties auros,-prisimena medicinos veteranė Staselė Morkuvienė. – Bedirbdama operacinėje, laikiau  keletą „egzaminų“ – profesijos ir gyvenimo…

… Atsitiko didelė tragedija-  perdūrė žmogaus širdį…  Nei laukti pagalbos iš Šiaulių, nei vežti į specializuotas klinikas  laiko nebuvo.  Arba  leidžia žmogui numirti,  arba chirurgai rizikuoja.  Chirurginio skyriaus vedėjas Romansas Morkus ir jam talkinęs chirurgas  Romualdas Steponavičius pasiryžo.  Staselė per  akimirką  turėjo  imtis anestezistės pareigų…

Visas rašinys kovo 27 d. numeryje

Autorės nuotraukose: S. Morkuvienė, O. Gedžienė su Carito rūpintoja a.a. A. Uščiniene; nuotraukoje iš šeimos albumo – Staselė Morkuvienė