Giminės ūkis

Jurijaus ir Rimos Grinių šeima gyvena Kivylių kaime – jaukioje aplinkoje, sutvarkytoje sodyboje, kur kieme noksta vaisiai ir uogos, o namą puošia gėlynai. Gražus kaimas, gražūs žmonės, o tai nuteikia svetingai. Ir pažintis su tokia šeima praturtina.

Grinių ūkį pavadinčiau giminės ūkiu, mat įvardinti jį kaip šeimos būtų per kukli sąvoka.  Lankėmės susitikti su Simu GRINIUMI, jauniausiu iš brolių, ūkininkaujančiu bendrame plote su Alvydu ir Sigitu. Ūkis perimtas iš tėvų. Simo dalis – per 90 hektarų.  Jurijaus ir Rimos šeimoje užaugo keturi vaikai – trys sūnūs ir dukra, sūnūs liko prie žemės, nors  gyventi pasirinko ne vien Akmenės rajoną. Simas gyvena Šiauliuose, ūkininkauja Kivyliuose. Vienija gausią giminę tėvų namai, žemė ir bendrystė.

Tėvų namai – susiėjimo vaikams, marčioms, žentams ir, žinoma, anūkams vieta. Tą popietę senelis Jurijus prižiūrėjo dviejų metukų anūkę, trys sūnūs tvarkė ūkio reikalus, Simo žmona Odeta ant rankų supo jauniausią atžalą, kelių mėnesių sūnų Roką. Žmonių pilna troba, kaip liaudyje gražiai sakoma. Ogi ateina dar vienas jaunuolis. Mums pristato jį – sesės sūnus, atvažiuoja padėti darbuose. Šeima kaip vienas tvirtas kumštis. Šeimos galva Jurijus pasakojo nuo ūkio reikalų nusišalinęs, daug metų atidavė, kad viską „įsuktų“. Bet domisi, kai reikia padeda. Kad ir anūkus prižiūrėti…

Romos Jonikienės įspūdžiai iš Grinių ūkio – antradienio laikraštyje.