Gimtinė ir žmogus neatsiejami (2)

Apie gimtinę – Naująją Akmenę, darbą, sutiktus žmones pasakojanti Ona GEDŽIENĖ sugrąžina kelias kartas į prisiminimus. Tuo pačiu pagerbiami išėjusieji, geras žodis malonus jų artimiesiems.

Medicina

1967 metais įstojau į Kauno medicinos mokyklą ir įgijau medicinos sesers kvalifikaciją. Darbinę veiklą pradėjau ir ją baigiau Akmenės rajone, keitėsi tik įstaigos pavadinimai. Sutikau daug puikių medicinos darbuotojų, kurie gyvenimą paskyrė gydymui ir priežiūrai. Jiems nerūpėjo darbo valandos, vadovavosi žodžiu „reikia“.

Visam gyvenimui išliko šviesūs prisiminimai apie pirmąją mieste gydytoją Danguolę Petravičienę. Ji darė viską – gydė vaikus, suaugusiuosius, priiminėjo gimdymus, važiuodavo pas ligonius. Darbo valandų neskaičiavo. Būdavo, atvažiuoja ligonio ar gimdyvės namiškiai gydytojos  pasiimti arkliu kinkytu vežimu. Būdavo – parsiveža kiaušinių ar lašinių gabaliuką. Šventė namuose ir bendradarbiams. Maisto produktų  anuomet trūko. Gydytoja D. Petravičienė buvo kolektyvo siela. Vėliau, kai dirbti atvyko daugiau gydytojų, ji dirbo odos ligų gydytoja. Paskutinis darbas – gydytoja rentgenologė. Turėjo aktorinių gabumų, vaidino liaudies teatre. Kūrė humoristines eiles.

Mano pirmoji darbo vieta –  rajoninė ligoninė – poliklinika. Pareigos – vaikų patronažinė medicinos  sesuo. Dabar būtų vaikų lankymas namuose.  Šviesios atminties vaikų ligų gydytoja M. Rastauskienė buvo grįžusi iš tremties, puiki specialistė. Ji buvo mano pirmoji kolegė – mokytoja. Labai rūpestinga, nuoširdi, mokėjo bendrauti su vaikais ir jų tėvais. Tuo pačiu mane mokė specialybės paslapčių, mokė bendravimo kultūros. Žinių niekada nebūna per daug, o aš jauna mergaičiukė, ką tik pradėjusi dirbti, daug ko nežinojau.

Prisimenu, koks didelis darbo krūvis teko gydytojai: dirbo poliklinikoje vaikų konsultacijoje, paskui skubėjo į ligoninės vaikų ligų skyrių, dar iškvietimai pas sergančius vaikus į namus. Naktį, pablogėjus mažojo ligoniuko sveikatai, gydytoją kviesdavo iš namų.

Miestas statėsi, namai augo kaip grybai, gyveno kur kas daugiau žmonių nei dabar, įvairių tautybių. Prisimenu, kad tuomet per metus gimdavo vidutiniškai 400 naujagimių.  Seselėms rusų kalbos mokėjimas buvo privalomas…

Visas rašinys balandžio 29 d. numeryje

Ona GEDŽIENĖ

Šią nuotrauką redakcijai paskolino Onos klasės draugė, Ona stovi trečioje eilėje pirma iš dešinės, viduryje mokytoja E. Kanavolaitė

Medikų kolektyvas senojoje Naujosios Akmenės ligoninėje, Ona pirma kairėje