Rūkymas ne savo noru: kaip cigarečių dūmai kenkia aplinkiniams?

 

Rūkymo žala yra neginčijama, tačiau dažnas rūkantysis šventai įsitikinęs, kad rūkydamas kenkia tik sau. Visgi tai nebūtinai tiesa, nes cigarečių dūmai yra labai pavojingi ir aplinkiniams. Skaičiuojama, kad kasmet pasyvus rūkymas pasaulyje nusineša apie 900 tūkst. gyvybių ir lemia aštuntadalį visų su rūkymu susijusių mirčių.

Blogis – juoduose dūmuose
Tiek tiesioginio, tiek pasyvaus rūkymo pavojai slypi degančių cigarečių dūmuose. Juose aptinkama didžiulė koncentracija kenksmingų medžiagų – nuo dervų ir kancerogenų iki anglies monoksido bei kitų organizmą žalojančių medžiagų. Nuodų kamuoliai ima formuotis cigaretei pradėjus degti ir tabakui pasiekus maždaug 600 laipsnių temperatūrą. Įkvepiant šias medžiagas į plaučius, daroma didžiulė žala organizmui: didėja rizika susirgti vėžiu, širdies ir kraujagyslių bei kitomis ligomis. Organizmui kenkiama, nepriklausomai nuo to, ar dūmai į plaučius traukiami pačiam rūkant, ar paprasčiausiai kvėpuojant oru kitų prirūkytose patalpose.

Sukelia vėžį ir kitas ligas
Iš visų cigaretės degimo metu išsiskiriančiuose dūmuose aptinkamų medžiagų bene pavojingiausios yra dervos ir kancerogenai. Vien pastarųjų cigarečių dūmuose aptinkama kelios dešimtys rūšių. Dėl to rūkantiesiems rizika susirgti plaučių vėžiu yra net 15-30 kartų didesnė nei nerūkantiesiems. Kancerogenai ir dervos žaloja burnos, plaučių ir daugelio kitų organų ląsteles bei gali lemti pakitimus jų genetinėje informacijoje ir taip lemti vėžinius procesus.
Kuo labiau patalpa prirūkyta, kuo joje prastesnė ventiliacija, tuo pavojingų medžiagų koncentracija ore didesnė ir tuo daugiau žalos daroma organizmui. Kenkia ne tik kancerogenai, bet ir tokios cigarečių dūmuose aptinkamos medžiagos kaip anglies monoksidas. Didelės šios medžiagos koncentracijos žmogui yra mirtinos, o su cigarečių dūmais įkvepiami kiekiai apsunkina organizmo aprūpinimą deguonimi. Tai gali pakenkti įvairiems organams, pabloginti savijautą, lemti fizinį nuovargį.
Šis pavojus kyla ne tik patiems rūkoriams, bet ir esantiems šalia ir būnantiems patalpose, kuriose rūkoma.

Kai kuriems žmonėms grėsmė didesnė
Cigarečių dūmai nevėdinamoje patalpoje gali kyboti ore ir kelti pavojų dar kurį laiką po to, kai cigaretė surūkoma. Maža to, pavojingos dalelės įsigeria ir į baldus, pamušalus, tapetus, kilimus, drabužius. Taip nematomas pavojus žmonėms gali išlikti savaites, mėnesius ar net metus. Pavyzdžiui, į užuolaidas įsigėrusios pavojingos dalelės gali vėl pasklisti į aplinką audinį sujudinus arba patekti į organizmą per kontaktą su oda.
Pasyvus rūkymas yra pavojingas bet kuriam žmogui, tačiau ypač vaikams ir nėščiosioms. Cigarečių dūmais kvėpuojančių mamų kūdikiams kyla didesnė apsigimimų, ligų, per mažo svorio ir staigios kūdikio mirties sindromo rizika. Cigarečių dūmuose esančios pavojingos medžiagos gali padaryti didžiulę žalą tiek dar negimusio, tiek pasaulį jau išvydusio vaiko vystymuisi.
Pasyvus rūkymas taip pat itin pavojingas sergantiems lėtinėmis ligomis. Pavyzdžiui, sergantiems astma cigarečių dūmai gali pabloginti ligos simptomus ir iššaukti jos priepuolius, o širdininkams – pasunkinti jų sveikatos būklę. Tad cigarečių dūmų jiems reikėtų saugotis dar labiau nei sveikiems žmonėms.

Svarbu jausti atsakomybę prieš aplinkinius
Net jei pats rūkantysis susitaiko su sau daroma žala ir prisiima dėl to atsakomybę, svarbu bent jau nenuodyti kitų žmonių. Tam būtina nerūkyti namuose, automobilyje ir kitose vietose, kuriose yra aplinkinių – pavyzdžiui, kiemuose prie gyvenamųjų namų, parkuose, viešojo transporto stotelėse ir pan.
Net ir rūkant tokioje, atrodytų, privačioje erdvėje kaip nuosavo buto tualetas ar vonia, galima pakenkti kaimynams, nes cigarečių dūmai per ventiliacijos sistemą patenka į kitų žmonių gyvenamąsias erdves. Tas pats galioja ir balkonams, iš kurių dūmai gali patekti į gyvenamąsias patalpas bei kelti grėsmę jose esantiems žmonėms. Būtent dėl šios priežasties daugiabučių gyventojai turi teisę nuspręsti, kad jų namo balkonuose būtų draudžiama rūkyti. Užtenka, kad tokį pageidavimą išreikštų bent vieno buto savininkas.
Jei žinoma, kad patalpose buvo rūkoma anksčiau, jas reikėtų gerai išvėdinti ir išplauti. Gali būti pravartu pakeisti ir baldus ar jų apmušalus, kilimus, užuolaidas, tapetus, nes pilnai išvalyti per ilgą laiką susikaupusias ir į paviršius įsigėrusias cigarečių dūmų daleles dažnai yra sudėtinga.