Gimtine įvardija Naująją Akmenę

Valstybinė mokesčių inspekcija – solidi įstaiga, o jei ji dar didmiestyje, kur daug gyventojų, daug verslo, solidumas tampa ypatingu ir dėl darbo apimčių. Tad žmogus, nebe pirmus metus vadovaujantis  „mokesčių apskaitai“ – užsitarnavo pagarbą, ir jis – mūsų kraštietis. Esu tiktas, kad Audrių MORKŪNĄ pažįstame, kaip veiklų jaunuolį, vėliau šeimos tėvą, mokesčių specialistą, kai mokėsi, gyveno ir dirbo Naujojoje Akmenėje. Žinojome jį ir tuomet, kai dirbo Klaipėdoje, o šeima gyveno čia. Jau kuris laikas Audrius su šeima gyvena uostamiestyje.

 Kas esi dabar? Kaip save pristatai kasdienybėje?

Darbinėje, oficialioje aplinkoje – Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vadovas ir kolega vienos iš pažangiausių šalies institucijų, Mokesčių inspekcijos, bendruomenėje. Kasdienybėje –šeimos žmogus, laimingas tėvas, nuo pernai vasaros  turiu ir naujas – senelio – privilegijas.

Jei reiktų trumpai nupiešti žodžiais savo gyvenimą Akmenės krašte, koks piešinys būtų?

Vis dar ryškus, dinamiškas, kažkiek nostalgiškas. Jame – sutiktų ir mano asmenybės formavimuisi, pasaulio suvokimui įtakos turėjusių žmonių ir su jais susijusių įvykių koliažas. Nėra taip, kad kaskart mintimis grįžus į Naująją Akmenę vaizduotėje imtų ir iškiltų vis tas pats piešinys. Jų gausu ir vis prisideda naujų, nes oficialiai iki šiol esu vietinis, čia grįžtu į namus, kai norisi atgaivos, atitrūkti nuo didmiesčio rutinos, pabūti su tais, kurie brangūs ir su kuriais drauge tiek visko būta ir dar bus.

Kiek laiko Akmenės kraštas tavo pasaulyje tik geografinė gyvenimo pradžios vieta?

Gimtine laikau Naująją Akmenę, nors gimiau Pakruojyje, ten ir ankstyvoji vaikystė prabėgo. Čionai mama atsivežė aštuonerių, nuo tada ir visi ryškiausi mano prisiminimai. Tarp mūsų su Naująja Akmene ne toks ir didelis metų skirtumas – kai mes augome, ji pamažu kūrė savąją istoriją…

Apie tai birželio 25 d. numeryje

Ramūnas ŽIMANTAS