Gimtojo kaimo istorijos puslapiai. Nepelnytai pamiršti kaimynai

 

Rašinio temą pasufleravo nuotraukos iš Mamos albumo. Vienoje – carizmo epochos laikotarpiu  įsiamžinusi buvusio mūsų kaimyno Alekso Prokopčiuko šeima. Kur jie tuo metu gyveno, sužinoti nepavyko. Tik Papilės monografijoje suradau įrašą, kad Aleksas Prokopčiukas buvo baigęs Telšių mokyklą, o Lietuvos nepriklausomybės metais dirbo Papilės pašto viršininku. Kitoje nuotraukoje užfiksuota mūsų kraštiečių Rutkauskų šeimos gyvenimo akimirka sovietmečiu.

Prokopčiukų sodyba buvo įsiterpusi tarp mūsų ir Katakinų sklypų. Po melioracijos vajaus Daubiškiuose nebeliko šešių vienkiemių: Jono Jaroševo, Alekso Katakino, Alekso Prokopčiuko, Alekso Čupkovo, Nikolajaus Rutkausko ir Aleksiejaus Šišovo. Tik Aleksas Čupkovas ir Aniuta Šišovienė pasistatė naujus namus susikūrusioje Daubiškių gyvenvietėje. Kiti kaimynai išnyko iš gimtojo kaimo žemėlapio. A. Čupkovas įsikūrė buvusioje A. Prokopčiuko žemėje, bet po žmonos mirties pardavė namą ir išvyko į Kauną. A. Šišovienė naują namą pasistatė netoli buvusios senosios sodybos (dabar – Aušros gatvė), bet, mirus vyrui, persikėlė į Papilės miestelį. Dabar buvusioje kaimyno A. Prokopčiuko teritorijoje gyvena I. Pociutė, D. ir K. Garoliai bei S. ir I. Zarambos. Čia įsikūrusi ir „Aibės“ parduotuvė, priklausanti A. ir A. Kontučiams.

Požymių, kad Prokopčiukai kilę ne iš baudžiauninkų, matėsi ne tik iš nuotraukos, bet ir iš elgesio manierų. Kai aš lankiau mokyklą, kaimyno svainė visada kreipdavosi į mane rusiškai „malodoj čelovek“ (jaunas žmogau). Mane tai šokiravo ir aš pasiskundžiau tėvui. Jis nusišypsojo ir paaiškino, kad tai pagarbus rusiškas kreipinys. Tada aprimau…

Visas rašinys birželio 7 d. numeryje

Igoris JAROŠEVAS

 

Nuotraukose: carinės epochos Prokopčiukų šeima. Aleksas vaikystėje su seserimis ir tėvais.

Aš su kaimyne Raisa Prokopčiukaite. 1942 m.

Nataša Rutkauskienė su Dukra Nona ir anūkais